Temos Archyvai: Filosofija

Mark Fisher — Kapitalistinis realizmas. Nėra jokios alternatyvos?

Kapitalistinis realizmas laikomas populiariausia Marko Fisherio idėja. Jos pagrindu tapo Žižeko mintis, jog „lengiau įsivaizduoti pasaulio nei kapitalizmo pabaigą“. Fisherio siekis šioje knygoje yra apžvelgti sąlygas, kurios verčia dabartinę sistemą laikyti neišvengiama. Jo išvados sukrečiančios: nors kapitalistinis realizmas pripažįsta, jog kapitalizmas nėra ideali sistema, tačiau įtaigiai verčia mus manyti, kad kitokia sistema yra tiesiog neįmanoma.… Skaityti toliau »

Lev Tolstoj — Išminties kalendorius: kasdienės mintys puoselėti sielą, kurias iš svarbiausių pasaulio tekstų surinko ir užrašė Levas Tolstojus

„Išminties kalendorius“ – paskutinė Levo Tolstojaus knyga. Nors didysis devynioliktojo amžiaus rusų rašytojas išgarsėjo savo romanais „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, jis yra nemažai studijavęs dvasinį pasaulio kultūros palikimą ir rašęs religinėmis temomis – ši jo biografijos dalis mažai kam žinoma. Penkiolika metų rinkti išminties perlai – paties L. Tolstojaus nušlifuoti, tyčia pateikti paprasta ir… Skaityti toliau »

Doreen Virtue — Angelai mūsų sargai

Jūsų gyvenimas yra sapnas, o jūs esate sapnuotojai, kurie valdo savo sapno kryptį. Jeigu kada nors pasijusite pakliuvę į nelaisvę ar išsigandę, kvieskite mus, angelus, kad švelniai pažadintume jus iš baisaus sapno. D o r e e n V i r t u e Angelai yra tiltas tarp Dangaus ir Žemės. Juk žodis „angelas“ reiškia… Skaityti toliau »

Hannah Fry — Hello world: kaip būti žmogumi algoritmų pasaulyje

Nenumaldomai artėjame prie algoritmų amžiaus, kuriame, neapleidžia jausmas, visa valdžia priklausys technologijoms. Šios kodų sekos mums jau diktuoja, ką žiūrėti, kur eiti, kam skirti pasimatymą, ir net formuoja mūsų nuomonę, už ką balsuoti rinkimuose.„Hello world“ kviečia mus į kelionę, kurioje pažvelgsime į algoritmus, supančius mus kasdieniame gyvenime. Matematikė Hannaha Fry atskleidžia vidinį jų mechanizmą, pasakoja,… Skaityti toliau »

Aurelijus Augustinas — Išpažinimai

Augustinas – stebinantis filosofas ir virtuoziškas pasakojimo meistras. Aistros persmelkti prisiminimai jam puikiai dera su nuoseklia refleksija. Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutinės prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias Vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo. Per šešiolika amžių nuo Augustino atsivertimo nebuvo meto, kuomet „Išpažinimai“ nebūtų turėję svarios įtakos… Skaityti toliau »

Levas Karsavinas — Apie tobulybę

Paskutinis Levo Karsavino tekstas, pirmąkart išleistas atskira knyga Levas Karsavinas (1882-1952) – pasaulinio lygio mediavistas, kultūros istorikas, Peterburgo universiteto rektorius, bolševikų iš Rusijos išvytas po Spalio revoliucijos. Ilgus metus dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Okupavus Lietuvą, buvo ištremtas. Mirė tremtyje. „Apie tobulybę“ – paskutinysis Levo Karsavino tekstas, rašytas lageryje, pieštuku ant popieriaus skiaučių. Tai jo mąstymo… Skaityti toliau »

Blaise Pascal — Mintys

Užrašysiu čia savo mintis be tvarkos, bet gal šis išdrikimas nėra be tikslo. Tai tikra tvarka, ir ji visuomet ženk­lina mano tikslą pačia savo netvarka. Teikčiau per daug garbės savo dalykui, jei jį dėstyčiau tvarkingai, nes noriu parodyti, kad tai neįmanoma. (373); Apie „Mintis“ negalima papasakoti jokios nuoseklios istorijos, jų nesudėsi į jokią loginių ar… Skaityti toliau »

David Graeber — Anarchistinės antropologijos fragmentai

Iš tiesų pasaulis neprivalo tenkinti mūsų lūkesčių ir tiek, kiek „tikrovė“ apskritai nurodo į ką nors, ji nurodo būtent į tai, kas niekada negali būti apibrėžta mūsų įsivaizduojamų konstrukcijų. Ypač totalybės visuomet tėra vaizduotės kūriniai. Tautos, ideologijos, uždaros sistemos… nei viena iš jų iš tikrųjų neegzistuoja. Tikrovė visuomet nelygstamai painesnė. David Graeber; David Graeber (g.… Skaityti toliau »

Goda Palekaitė — Schizmatikai

10 įtraukiančių istorijų – performansas rankose – intymus santykis su istorija Schizmatikai – istorijos iškasenos, praeities futuristai, savo laiku vadinti disidentais, iškrypėliais, eretikais ir fanatikais – ribiniai protai, pajėgę pralaužti įsišaknijusį žinojimą. Schizmatikai – tai 10 fiktyvių pasakojimų apie pamirštas istorines asmenybes. Menininkės Godos Palekaitės knygos personažai – savamokslė dinozaurų atradėja Mary Anning, dangaus architektūrą empiriškai tyrinėjęs mistikas Emanuelis Swedenborgas, žydų-musulmonų… Skaityti toliau »

Dalai Lama — Išmintis kiekvienai dienai

Dalai Lama dalijasi mintimis, kaip jaustis laimingam ir kaip atskirti, kas gyvenime svarbiausia. Į knygą surinkti patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bendruomeniškumą, gerumą, tikėjimą, pasaulio ateitį, teisinę sistemą ir kt. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra Nobelio premijos laureatas, pasaulietinis ir dvasinis Tibeto vadovas.

Dalai Lama & Rajiv Mehrotra — Jo šventenybė Dalai Lama apie gyvenimą ir laimę

Manau, gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus trokšta laimės ir vengia kančios. Tam neturi įtakos nei socialinės sąlygos, nei išsilavinimas, nei ideologija. Iš pačių širdies gelmių mes tiesiog norime pilnatvės.   Jo Šventenybė Dalai Lama XIV   Kas mums, šios Žemės gyventojams, suteikia didžiausią laimę? Jo Šventenybė sako, kad laimė –… Skaityti toliau »

Audronė Kučinskienė — Cicerono kalbų dialogai

Literatūriniai oratoriaus kalbos aspektai Mokymo priemonė Nuo pat XVI a. Vilniaus universitete Ciceronas buvo vienas iš labiausiai skaitomų ir studijuojamų autorių, o jo veikalai gausiai leidžiami įvairiausiose Vilniaus spaustuvėse. Ir mūsų laikais Cicerono veikalai, ypač jo kalbos, yra chrestomatiniai tekstai, be kurių neįmanomas nei elementarus, nei išsamesnis lotynų kalbos bei romėnų literatūros pažinimas.  

Kahlil Gibran — Pranašas

„Pranašas” – tarsi gyvenimiškų patarimų lobynas – dvasiškai pakylėjo ir nuramino milijonus pasaulio žmonių.   Be daugelio kitų dalykų „Pranaše” kalbama apie meilę ir vedybas, džiaugsmą ir liūdesį, protą ir aistrą, gėrį ir blogį, kasdien reikalingus ir kupinus išminties žodžius.

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (2) Amūrinė vizija

Serija: „Filognozijos pradmenys #2“. Antrame Filognozijos pradmenų tome, išplečiamos pirmojo tomo temos, pagilinama filognozijos sąvoka, išryškinamos pagrindinės kryptys, atskleidžiant autoriaus sątvarologijos bei substratologijos pagrindines prielaidas, bei pagrindinius žmogaus bei tikrovės pažinimo organizavimo principus.

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (1) Naujo metodo principai

Serija: „Filognozijos pradmenys #1“. Filognozija yra bandymas nauju žvilgsniu pažiūrėti į svarbiausias religijos, filosofijos ir mokslo temas, siekiant atskleisti pamatinę žmogaus struktūrą ir kaip ji apibrėžia tai, kas yra žmogus šioje realybėje. Filognozija yra pažinimo metodas, kurio tikslas atverti ieškantiems tiesos naujus kelius, parodant iki šiol nematytas pasaulio aiškinimo galimybes. Taip pat atskleidžiama naujausių sąmonės… Skaityti toliau »

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (4) Juodasis drakonas

Serija: „Filognozijos pradmenys #4“. Knygoje populiariai pristatoma nauja sąmonės ir žmogaus teorija, pratęsiant ankstesnių tomų filognozijos idėjas. Remiamasi filosofijos ir civilizacijos istorija, F. Nietzsches ir A. Šliogerio filosofijų įžvalgomis bei autoriaus autentiška patirtimi, formuluojant bazinę žinių struktūrą, reikalingą susikurti teisingą gyvenimo projektą, pagrįstą naujausia situacija planetoje.

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (5) Gyvybės magija

Serija: „Filognozijos pradmenys #5“. “Gyvybės magija“ yra penktas “Filognozijos pradmenų“ projekto tomas, kuriame pateikiama gyvybės samprata, religijos, filosofijos ir mokslo kontekste, atgaivinant senąjį modelį, kurį bandė ištrinti pozityvistai ir scientistai, kurie šiuo metu aptarnauja technologinės metafizikos transhumanizmo ir posthumanizmo projektą. Aptariama tradicinė Atėnietiškos krypties metafizika, jos ryšiai su žydiškos tradicijos religiniu, krikščionišku gnosticizmu. Remiantis šios… Skaityti toliau »

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (6) Ateities istorija

Serija: „Filognozijos pradmenys #6“. Nauja knyga, kuri pasirodžiusi šiais metais, kurios tikslas – pratęsti trasnhumanizmo temas, nagrinėtas ankstesniuose “Filognozijos pradmenų“ tomuose. “Ateities istorijos“ pagrindinė tema – filognozijos istorinių perspektyvų numatymas, siekiant kad ši sistema taptų pereinamuoju etapu prie auštesnio lygio mokslo, kaip filosofija buvo klasikinio mokslo priešaušris. Šiuo tikslu bandome suprasti mokslo istorijos pagrindinius dėsningumus… Skaityti toliau »