Poeto, eseisto, vertėjo Kornelijaus Platelio sudarytoje poezijos rinktinėje sudėti ryškiausi pasaulio meilės lyrikos pavyzdžiai – nuo ankstyviausių laikų iki XX a. pradžios. Knygoje „Skiriama M.: pasaulio meilės lyrika“ pateikiama atskirų šalių poetų kūryba, kartu atsižvelgiant į kultūrų ir civilizacijų istoriją ir kiekvienos epochos stilistiką. Čia surinkti ne tik Vakarų, bet ir Rytų poezijos tekstai… Skaityti toliau »
Iškilaus poeto, eseisto Sigito Gedos (1943-2008) dienoraščiai. 2002-2003 metais užrašytuose laisvos formos tekstuose kaleidoskopiškai keičiasi pačios asmeniškiausios poetinės pajautos ir mėginimas objektyviai suvokti esamojo laiko aktualijas, asmeniškai išgyventos praeities prisiminimai ir plataus kultūrinio lauko ženklai. Stilių ir formų, temų ir impresijų kontrapunktas susilieja į bendrą nepakartojamą ir su niekuo literatūroje nesupainiojamą intonaciją. … Skaityti toliau »
Knygos „Baltas liūdesio balandis” sumanymą ir apytikrę sandarą Romualdas Granauskas spėjo pasiūlyti pats. Esė apie klasikus ir lietuviško žodžio gyvenimą, rinktiniai pokalbiai. Maždaug taip įsivaizdavo knygos centrą. Vėliau uolioji rašytojo žmona Genovaitė atnešė atspaudų, kopijų, dar vėliau, – ką pati užrašiusi. Iš didelės margaspalvės visumos pamažu klostėsi tai, kas gali tilpti į vieną knygą. Tarkim, interviu… Skaityti toliau »
Šiuolaikinio prancūzų poeto Pascalio Riou eilėraščiuose pasaulis atsiskleidžia kaip pažadas, sunkiai suprantamas be perkeičiančio meilės santykio. Autoriaus poezija pasižymi rimtimi, filosofinių įžvalgų gelme, savitai interpretuojamais bibliniais motyvais. Kalbėdamas apie ryšius su artimaisiais ir gamta, poetas kviečia ieškoti slaptingo ir trapaus žmogiškojo gyvenimo grožio.
Liaudiški Karusės lyriniai pasakojimai persipina su švelnia ironija ar autoironija. Nors pasakojimų amplitudė plati – nuo buities detalių ir kasdienių darbų iki svarstymų apie Dievo buvimą, meilės išgyvenimų, savišvietos pastangų, įvaldant intelektualų žodyną, kas be ko, neužmirštant vaikystės. Karusytė dar neatsispiria pagundai kurti dainas, kurios, ji, matyt, tiki, yra prasmingas užsiėmimas, gyvenimui suteikiantis spalvų,… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #49“. Vieno iškiliausių visų laikų lietuvių poetų Sigito Gedos (1943-2008) kūrybos rinktinė, aprėpianti autoriaus kūrybą nuo pirmosios knygos iki paskutiniųjų eilėraščių. Gamta ir vaikystė, karai ir istorija, prievarta ir artimo meilė, Lietuvos ir pasaulio menas, religijų įvairovė ir asmenybės maištas prieš bet kokias taisykles – tai tik keletas… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #48“. Henrikas Radauskas (1910–1970) yra vienas žymiausių lietuvių lyrikos kūrėjų, poezijos grožio reprezentantas. Šiame tome pirmą kartą sutelkti visi knygose spausdinti klasiko eilėraščiai. Knygoje taip pat publikuojamas Juozo Girdzijausko straipsnis „Eilėraščio grožis ir prasmė“.
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #47“. „Talentingiausia XX amžiaus lietuvių poetė pateko į žiaurias istorijos peripetijas, įstūmusias ją į žūtbūtinius apsisprendimus (arba tauta, arba socializmas), į didžiules psichologines įtampas, kurios neleido atslūgti jos kūrybiniam potencialui, o plėtė jį naujomis kryptimis“ – taip Salomėjos Nėries kelią apibendrino dr. Vytautas Kubilius. Šios rinktinės sudarytoja Rita Tūtlytė,… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #45“. Poetas Vytautas Mačernis (1921–1944), gyvenęs vos 23 metus, savo vizionieriška poezija įėjo į lietuvių literatūros klasiką. Knyga leidžiama minint 85-ąją jo gimimo sukaktį.
Atvira impresijų poezija, kur kiekviena dabarties akimirka ar atminties skeveldra, vaiko akimis kadaise pamatytas vaizdas ar čia ir dabar išgyvenama emocija, aliuzija ir iliuzija tampa eilėraščio šerdimi. Tekstai – lyg fotografijos, jungiančios paviršinį vaizdą ir užkadrinę gilumą. Atvirai nesušukuota, realistinė poezija – ne kurianti naują, o atspindinti esamą pasaulį, tačiau – labai harmoningai, išlaikydama… Skaityti toliau »
„…be pabaigos…“ – aštuntoji Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga, kaip visada atvira dienoraštinė išpažintis. Doloresa Kazragytė rašo apie tai, kas jos gyvenime įvyko 2011–2014 metais. Apie ką ji kalba su savimi ir skaitytoju? Apie mažus kasdienybės stebuklus, susitikimus su Lietuvos miestų ir miestelių žmonėmis, darbą teatre, abejones ir tikėjimą, gyvenimo šurmulį ir tylos palaimą.… Skaityti toliau »
Krikščioniškoji vaizdinija ir budistinė tuštuma, vos girdimas dialogas ir griaudinti tyla, peizažai akiratyje ir peizažai atmintyje, išminčiaus šypsena ir kvailio išvedžiojimai, lietuviška senovės Kinija ir senoviškai kiniška Lietuva… Ir daugybė kitų būties ženklų septynioliktojoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko poezijos knygoje. Dar vienas gražiai užrašytas gerai temperuotas kalbėjimas apie tai, kas… Skaityti toliau »
Nauji žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2005 m.) eilėraščiai, kuriuose – atpažįstama Aido Marčėno poetika ir nauji motyvai, senos tiesos ir naujas jų iš(si)aiškinimas. Ir dar kartą patirtas atradimo džiaugsmas. Atradimo, kad akimirka ir amžinybė, išminties gelmė ir paviršiaus blizgučiai, banalybė ir išmintis, Dievas ir žmogus ar net Dievas ir poetas… Skaityti toliau »
Williamas Shakespeare’as – garsiausias Europos Renesanso dramaturgas. Pirmą kartą lietuviškai išleista „Klaidų komedija. Troilas ir Kresida“ pristato dvi pjeses, leidžiančias geriau pažinti didžiojo anglų rašytojo kūrybą. „Klaidų komedija” sukurta apie 1592 m. Joje, remiantis farso tradicija, pasakojama klasikinė istorija apie du likimo išskirtus dvynius. „Troilas ir Kresida” laikoma mįslingiausia autoriaus drama. Ji parašyta apie… Skaityti toliau »
„Per svyruojantį pasaulį“ – metaforos meistro poezija ir prisiminimai. Tomas Tranströmeris (1931–2015) – Nobelio premijos laureatas, vienas žymiausių šiandieninių Švedijos poetų, vadinamas metaforos meistru. Išleido per dešimtį plonų eilėraščių rinkinių, jo poezija išversta į daugelį pasaulio kalbų. Poezijoje juntamas būties mistiškumas, poetas tarsi atveria kitą būties erdvę, kurią švedų kritikai linkę vadinti religine didybe.… Skaityti toliau »
Knyga „7 islandų poetai“ Lietuvoje pirmą kartą pristatoma šiuolaikinės islandų poezijos panorama, pateikiamas savotiškas jos skerspjūvis, iš kurio matyti islandų poezijos kryptys ir kūrybiniai ieškojimai. Rinktinėje publikuojama septynių žymiausių XX a. Islandijos poetų kūryba – tai daugkartiniai įvairių prestižinių premijų bei nominacijų laureatai, nusipelnę literatūros kūrėjai, žinomi ne tik savo tėvynėje, bet ir užsienyje. Jų… Skaityti toliau »
„Naisių vainikas“ – Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija. Zigmo Gėlės literatūrinė premija – Šiaulių rajono savivaldybės skiriama literatūrinė premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Apdovanojimas teikiamas nuo 1977 m. poeto Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės gimtuosiuose Naisiuose. Po iškilmių laureatas gretimame Sereikių kaime įveistoje giraitėje pasodina ąžuoliuką, laureatė – liepaitę. Kandidatus gali siūlyti kultūros, meno, mokslo… Skaityti toliau »
Ovidijaus „Liūdesio elegijos“ (Tristia) – vienas dramatiškiausių poeto kūrinių, parašytas Tomų mieste prie Juodosios jūros (dabar Konstanca Rumunijoje). Poetą ištremti į Romos imperijos paribį įsakė imperatorius Augustas, tokio griežto nuosprendžio priežastys taip ir liko nepaaiškintos. Tremtyje poetas išbuvo dešimt metų (8–18 m. po Kr.), ten mirė ir buvo palaidotas. „Liūdesio elegijose“ atsispindi sunkus intelektualaus romėnų… Skaityti toliau »
„Roma“ – pirmoji Manto Balakausko poezijos knyga. Knyga – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y.… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #43“. Nacionalinės premijos laureato Jono Strielkūno (1939-2011) geriausių eilėraščių rinktinė paremta dvitomiu „Lyrika”, taip pat papildyta vėlyvaisiais poeto eilėraščiais, spausdintais periodikoje. Rinktinės sudarytojas ryškino tradicijos, istorijos, žemės motyvus.