Krikščioniškoji vaizdinija ir budistinė tuštuma, vos girdimas dialogas ir griaudinti tyla, peizažai akiratyje ir peizažai atmintyje, išminčiaus šypsena ir kvailio išvedžiojimai, lietuviška senovės Kinija ir senoviškai kiniška Lietuva…
Ir daugybė kitų būties ženklų septynioliktojoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko poezijos knygoje.
Dar vienas gražiai užrašytas gerai temperuotas kalbėjimas apie tai, kas svarbiausia – apie vandenis, medžius ir vėjus. Ir, žinoma, ne tik…
