Lietaus migla Lū kalne

Įvairių metų eilės ir poemos.

Man teikdavo paguodos ir paramos daugelio balsai./ Ir ne tik žmonių./ Netgi paukščių, gyvulių, žolynų, Arba – žvaigždžių, lietaus, purvo, akmens.../ Balsas ir tyla, tyla ir balsas./ Jie ištinka pakaitomis.