Dainius Gintalas (g. 1973) – poetas, vertėjas, libretų autorius. 1997 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Angis”, o 2007 m. pasirodžiusi antroji poezijos knyga „Boa” buvo įvertinta Jaunojo jotvingio premija bei Literatūrinės skrybėlės prizu. Autorių kritikai ir poezijos mėgėjai vertina kaip vieną įdomiausių jaunesniosios kartos kūrėjų. Eilėraščių rinkinys „Adatos” – trečioji D. Gintalo knyga. Poetą dominančios… Skaityti toliau »
Daina Opolskaitė gimė 1979 m. Vilkaviškyje, baigė lituanistikos studijas. „Dienų piramidės” – antrasis autorės novelių rinkinys, kurio teko laukti net 18 metų. Jame sugulė laiko patikrinti ir literatūrologų įvertinti tekstai, skelbti įvairiuose literatūriniuose ir kultūriniuose leidiniuose. 2018 metais novelė „Grotos” pelnė „lietuviškosios novelės Nobelį” – rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją, o novelė „Ateik per ledą” tais… Skaityti toliau »
Devintoji autoriaus poezijos knyga, kurion atrinkti 1985-1998 metais rašyti eilėraščiai. Knygos struktūra yra kiek neįprasta, nes kiekvieną skyrių palydi aštuoneiliai, lyg apibendrinantys mozaikiškus vaizdus.
Giliai kiekvienos šeimos širdy glūdi daugybė užmirštų pasiaukojimų. Kai pagrindinėje Seulo metro stotyje lyg į vandenį prapuola 69-erių Pak Sonjo, jos vyras ir vaikai nieko nelaukdami imasi paieškų. Kankinanti nežinia, kaltinimai ir nesibaigiantys ginčai prieš akis atveria niekad anksčiau nesuvoktą tiesą: nė vienas jų iš tikro nepažino savo mamos. Keturi savitų balsų herojai, leisdamiesi į… Skaityti toliau »
Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė. Šiame rinkinyje skelbiamos trys autorės pjesės: „Pupos“, „Musė“ ir „Aš tave užmiršau“. 2007 m. už pjesę „Pupos“ D. Čepauskaitė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia nacionalinės dramaturgijos autorė. 2011 m. už pjesę „Aš tave užmiršau“ Sugiharos fondo paskelbta Tolerancijos žmogumi. Užtenka perskaityti nors vieną Daivos Čepauskaitės eilėraštį, kad suprastum:… Skaityti toliau »
Apgriuvusio miesto skersgatvyje įsikūrusios muzikos parduotuvės savininkas Frankas dieną naktį padeda savo lankytojams ne tik išsirinkti reikiamą plokštelę, bet ir numalšinti kankinančias mintis, išgydyti skaudamą širdį. Tačiau vieną dieną prie jo durų nualpsta paslaptinga mergina žaliu paltu. Ilzė Brauchman. Ilgi jų susitikimai ne tik atskleidžia paslaptingą Ilzės istoriją, bet ir atveria skaudžias Franko praeities žaizdas,… Skaityti toliau »
„Štai dar viena tragedija, kurios siužetas paimtas iš Euripido“, – taip rašo Jeanas Racine’as „Faidros“ pratarmėje. 1677 m. sausio 1 d. Paryžiaus Burgundijos rūmų teatre suvaidinta tragedija užbaigė nepaprastai intensyvų ir produktyvų, daugiau kaip dešimtį metų trukusį dramaturgo gyvenimo tarpsnį. Pradedant 1664 m. Moli?re’o trupės parodyta „Tėbaida, arba Broliai priešai“, sukurtos devynios tragedijos, atvertusios naujos… Skaityti toliau »
[…] Šią draminę trilogiją laikyčiau savotišku nacionaliniu epu ar mitu apie mūsų pradžią, apie tuos pagrindinius elementus, iš kurių išaugo, nuo kurių ir prasidėjo tai, ką vadiname Lietuva: valstybės kūrimas („Mindaugas“), rašto ir knygos kūrimas („Mažvydas“), gėrio ir grožio, dvasinių žmogaus idealų statyba („Katedra“). Draminė apysaka „Daukantas“, šioje knygoje pateikiama kaip epilogas, tarsi susumuoja, „uždaro“… Skaityti toliau »
Penkių veiksmų draminė poema
Žinomo poeto ir teatro kritiko Valdo Gedgaudo naujų eilėraščių knyga, parengta spaudai paties poeto, bet išleista jau po ankstyvos jo mirties. Respublikinėje spaudoje poetas debiutavo 1987 m. Studijuodamas Vilniaus universitete, 1991 m. jis subūrė poetų grupę „Svetimi“, kuri 1994 m. išleido savo kūrybos antologiją tuo pačiu pavadinimu. 1994 m. skaitytoją pasiekė pirmoji knyga „Kapsulė“. Vėliau… Skaityti toliau »
Dviejų dalių drama-poema
Trijų dalių poema („Pragaras“, „Skaistykla“, „Rojus“) – alegorija, simbolizuojanti krikščionybės tiesas, vaizduojanti po Pragarą ir Skaistyklą Vergilijaus vedžiojamą Dantę. Vėliau Rojuje Beatričės dėka poetas atsiveria apmąstymams apie Dievą. Dieviškoji komedija dažnai apibūdinama kaip poetinė viduramžių ir ankstyvojo Renesanso enciklopedija. Dieviškosios komedijos leidimas su Gustavo Dorė iliustracijomis pirmą kartą pasirodė XVIII a. septintajame dešimtmetyje. Žymiojo prancūzų… Skaityti toliau »
Morisas Meterlinkas (1862-1949) – Belgijos rašytojas, 1911 m. apdovanotas Nobelio premija. Sprendžiamas konfliktas tarp vidinio žmogaus regėjimo – mirties nuojautos ir realaus pasaulio.
Trilogija „Probočių šėšėliai“ Vydūnas sukūrė 1900-aisiais, 1901 m. Pradžioje pastatė spektaklį su Tilžės lietuvių giedotojų draugijos nariais. Vydūnas atskleidė žmogaus sąmoningumo pabudimo svarbą, iškėlė lietuvių tautinės tapatybės suvokimo būtinybę. Trilogijoje į istoriją žvelgiama kaip į dramatišką lietuvių sąmoningumo nuopolių ir pakilimų procesą.
Leidinyje skelbiama reikšmingiausios prancūzų ir vokiečių viduramžių herojinės poemos „Rolando giesmė” ir „Nibelungų giesmė”. Jose vaizduojama karžygių kovos, jų narsa ir herojiški žygiai.
Romėnų poeto Vergilijaus epinėje poemoje „Eneida“, kurią sudaro dvylika giesmių, vaizduojama Trojaus karžygio Enėjo klajonės ir žygiai, jo įsikūrimas Italijoje.
Linksma, sklandžiai eiliuota poemėlė, kurią lengvai įsimena net ir mažiausi skaitytojai. Tai yra įgarsinta knyga – kurioje garsas susietas su tekstu – panašiai kaip karaokė.
Renesanso epochos didžiojo anglų rašytojo dramos „Ričardas III”, „Romeo ir Džuljeta”, „Hamletas”, „Makbetas” – ir sonetai
Dešimties geriausių autorių novelių antologija 1994–2014. Antologinėje knygoje spausdinamos geriausios novelės, publikuotos žurnale „Metai“ ir pelniusios prestižinę Antano Vaičiulaičio premiją. Noveles lydi jų autorių esė, atspindinčios požiūrį į žanrą, jo klasiko puoselėtas vertybes, aprėpiančios ir gyvenimo apmąstymus. Novelių autoriai: Romualdas Granauskas, Juozas Aputis, Rimantas Šavelis, Renata Šerelytė, Petras Dirgėla, Danutė Kalinauskaitė, Bitė Vilimaitė,… Skaityti toliau »
Poema „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ parašyta sekant nežinomo lenkų rašytojo poema „Lenkų valstietis“ („Chłop polski“). Tai nėra vertimas. Pakeista kūrinio forma, gerokai papildytas turinys, todėl literatūrologai šį kūrinį vadina originaliu. Pirmą kartą, šiek tiek pakeitus poemos turinį, ji buvo išspausdinta 1886 m. pirmajame „Aušros“ numeryje.