Aurelijus Zykas — Stebint žalsvą girios ošimą

pagal |

Aurelijus Zykas — Stebint žalsvą girios ošimą

1934 m. kovo mėnesį Zelevičių šeimos jaunėlis Povilas iš atokaus Kancevkos vienkiemio leidžiasi į kelionę, nežinodamas, kur jį nuves likimas. Skirtingų veikėjų pasakojamoje Zelevičių giminės sagoje skleidžiasi sudėtinga XX amžiaus Lietuvos istorija. Viltingas nepriklausomos valstybės kūrimas, gniuždantis Antrasis pasaulinis karas, kaltės jausmu pulsuojantis pokaris ir viską persmelkianti sovietinė ideologija. Tai – romanas apie žlugusias viltis, akistatas su savimi bandant išgyventi ir prisitaikyti, viduje tvyrantį pyktį ir betikslį klaidžiojimą po nežinojimo tamsą.

 

Įvykių fone tarsi praeities šešėlis tolumoje tvyro raminantis žalsvas girios ošimas.

Tai – romanas, kurio veikėjai laukia ateinančio pavasario.

 

Išgyvenome prakeiktą amžių, Tajau. Karas. Koncentracijos stovyklos. Kankinimo kameros. Išniekinti gatvėse tįsantys kūnai. Sibiro gulagai. Buldozerių nuversti ir betonu užlieti kryžiai. Gyvenimą žudanti rutina. Baimė šnekėti ir baimė dainuoti. Kas toliau, Tajau?

 

Aurelijus Zykas – Lietuvos diplomatas, japonologas, politikos mokslų daktaras, keliautojas, vertėjas, visuomenės veikėjas, mokslinių bei mokslo populiarinimo publikacijų autorius. Tai debiutinis jo romanas, kviečiantis pasinerti į tikrais faktais paremtą istoriją, atskleidžiančią to meto realybę, kartų likimus ir atminties temas.