Arvydas Šliogeris — Niekis ir esmas (1) Pakeliui į Niekį

pagal |

Arvydas Šliogeris — Niekis ir esmas (1) Pakeliui į Niekį

<…> Šiame veikale prof. Šliogeris atskleidžia nesėkmingas Vakarų filosofijos pastangas įveikti nuolatines Niekio (Nihil) apraiškas; jis eina toliau negu tokie įžymūs mąstytojai kaip Martinas Heideggeris bei šiuolaikiniai metafizikos dekonstruktyvistai ir parodo, kaip rasti pozityvų pagrindą, kurio niekaip negalėjo įžvelgti ankstesnieji filosofai. Šis pagrindas, kurį jis vadina Esmu, pranoksta Levino pastangas mąstyti „anapus Būties ir Esmės“. Tą bandė padaryti daugelis, bet nesėkmingai; Šliogeris sėkmingai susidoroja su šia svarbia užduotimi, plačiai ir giliai išskleisdamas šias dvi pagrindines jo knygos pavadinime pateiktas sąvokas – Niekį ir Esmą <…>

<…> Mano manymu, Arvydas Šliogeris yra iškiliausias Vidurio Europos filosofas. Šis naujausias veikalas tęsia ir gilina mintis, išdėstytas jo knygoje „Alfa ir omega“. Tai itin įspūdinga, nes siekia filosofinio mąstymo aukštumų, ir neabejotinai taps standartiniu tekstu, kurio negalės apeiti nė vienas vėlesnis filosofinis darbas <…>

Prof. Algis Mickūnas (JAV, Ohajo universitetas)

Pirmas tomas „Pakeliui į Niekį“

I. Naikinimo limbai
II. Niekio pašvaistės
III. Esmo pilnatis
IV. Niekio inkarnacija: ontotopinės klepsidros struktūra
V. Niekio Sūnaus sindromai

Antras tomas „Pakeliui į Esmą“

I. Mitotopija
II. Sangrąža
III. Esmo žaibas
V. Melancholijos archipelagai

Dvitomėje filosofo prof. Arvydo Šliogerio knygoje bandoma kelti problema, atsiradusi kartu su Vakarų metafizika, bet taip ir netapusi įdėmaus, analitinio žvilgsnio objektu ir savarankiška apmąstymų tema. Tai Niekio, nebūties ir negatyvumo problema, pirmą kartą patekusi į Parmenido akiratį, perimta krikščionybės, bet Naujųjų laikų filosofijoje nustumta į antrąjį planą. Knygos paantrašte galėtų būti kalbos figūra „Prieš nihilizmą“. Turimas galvoje naivusis nihilizmas, suvešėjęs vartotojų visuomenėje. Šiam nihilizmui priešinama vadinamoji filotopija – žmogaus susisaistymas tiesiogine jusline aplinka, pagarba artumai, atvirumas tam, ką autorius vadina Esmo fenomenų lauku ir kas tradiciškai vadinama gražiu lietuvišku žodžiu: Tėviškė. Antroji šios knygos tema – bandymas apmąstyti žmogaus daiktiškąją konkretybę.

Antrasis leidimas (pirmas 2005 m.) – paties autoriaus kiek pataisytas.

(Visited 8 times, 1 visits today)