Iustiniani Augusti Digesta, seu Pandectae
Digestai, arba Pandektos – tai vienas iš imperatoriaus Justiniano kodeksų, „su Viešpaties pagalba“, paties Justiniano žodžiais tariant, išleistas Triboniano vadovaujamos rinktinių teisininkų grupės kruopštaus darbo ir išskirtinės kompetencijos dėka.
Digestus sudaro žymiausių I a. pr. Kr. – III a. Romos teisininkų veikalų ištraukos. Šis rinkinys „Imperatoriaus Justiniano Digestai, arba Pandektos”(kompiliacija) yra pats reikšmingiausias iš visų Justiniano kodeksų.
530 m. gruodžio 15 d. Justinianas1 išleido konstituciją Deo Auctores, kuria kreipėsi į Tribonianą, įsakydamas šiam asmeniškai sudaryti komisiją, susidedančią išskirtinai iš teisininkų, profesorių (antecessores) ir advokatų (togati), užsiimančių profesine veikla Konstantinopolyje ir Beirute, ir sudaryti kodeksą, kuriame būtų nuosekliai išdėstytos anksčiau surinktos ir susistemintos senovės teisininkų mintys.
Taigi Digestai, arba Pandektos, kartu su Kodeksu ir Institucijomis sudaro ypatingą visumą, kurią Justinianas vadino „mano kodeksai“, kiekvienam iš šių trijų kūrinių suteikdamas kodekso vardą, tuo pačiu pabrėždamas, kad jų visuma grindžiama bendra koncepcija ir atspindi vieningą bei kryptingą kodifikavimo veiklą.
Pradinis tikslas buvo pagreitinti teisminių ginčų sprendimą. Vėliau siekta ir didesnio objektyvumo, susijusio su teisės suvienodinimu, reformavimu ir teisininkų profesiniu ruošimu, trokštant, kad pastarieji puikiai išmanytų savo pareigas ir remdamiesi bendra, visuotine romėnų teise įgyvendintų teisingumą, kuris nuolat besikeičiančios žmoniškosios realybės fone yra pastovi ir nekintanti valia, bei užtikrintų kiekvienam jam priklausančią teisę. Pabrėžtina, kad Justiniano kodeksų svarba nė kiek neblėsta žvelgiant ir iš šiuolaikinės teisės pozicijų, nes jie ne tik yra pagrindinis mūsų žinių apie visuotinę romėnų teisę šaltinis.
