Monografijoje tyrinėjama išeivijos ir Lietuvos diplomatinės tarnybos (LTD) informacinė kova su LTSR propaganda pradiniu Lietuvos okupacijos etapu 1940–1945 metais. Remiantis Lietuvoje ir išeivijoje surinkta archyvine medžiaga, analizuojama informacijos sklaidos įtaka išeivių bendruomenėje palaikant Lietuvos siekį atgauti nepriklausomybę, kartu su LDT pabrėžiant neteisėtą jos aneksiją ir atkakliai primenant pasaulio vadovams bei visuomenei apie Lietuvą kaip juridiškai tebeegzistuojančią valstybę. Taip pat atskleidžiama, kokiais veiksmais, pasitelkdama propagandą, TSRS siekė Lietuvos aneksijos pripažinimo.
1940 m. okupavusi Lietuvą, TSRS pradėjo ilgametę kovą už jos visišką ištrynimą iš pasaulio žemėlapio bei atminties ir bei jos pakeitimą LTSR. Prieš tokius TSRS siekius stojo užsienyje likę dirbti Lietuvos diplomatai ir išeiviai.
Šioje priešpriešoje svarbi vieta teko informacijai. Gausiais archyviniais dokumentais paremtoje monografijoje Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Misiūnas analizuoja, kaip TSRS ir LTSR struktūros pirmuoju kovos etapu – 1940–1945 m. – naudojo informaciją, pasaulio galingųjų ir visuomenės akyse siekdamos įtvirtinti LTSR kaip savanoriškai į TSRS įstojusios respublikos įvaizdį. Taip pat buvo siekiama, kad tam ,,pasirinkimui” pritartų ne tik komunistinė išeivių bendruomenės dalis, bet visa išeivija. Knygoje atskleidžiamas Lietuvos diplomatų ir didžiosios išeivijos dalies priešinimasis šiems užmojams, deja, sykiu neišvengiant informacijos priešpriešos tarpusavyje.
