Žilionienė, Ieva – Septynios baimės dienos (LFB3)

pagal |

Ji stovėjo – magnetinis laukas neleido žengti nė žingsnio – ir žvelgė į gerai pažįstamas akis.Tik jų išraiška buvo kitokia: jos švietė ne yprasta ramybe ir kiek santūria užuojauta pasauliui, o neapykanta.
Žinojo, kad netrukus mirs. Ji ilgai bėgo, slapstėsi, ieškojo išeities ir vylėsi ją radusi. Deja, klydo. Tai, kuo tikėjo ir dėl ko stengėsi kovoti, netrukus nugrims užmarštin.
Ji norėjo įvykdyti paskutinę Dianos valią ir išsigelbėti.
Jai nepavyko.