Virginia Bramati — Tai sniegas dėl visko kaltas (ir Niujorkas šiek tiek)

Virginia Bramati — Tai sniegas dėl visko kaltas (ir Niujorkas šiek tiek)

Dvidešimt šešerių metų Analiza Molinari, draugų vadinama Sasi, gyvena Milane, dalijasi butu su dviem draugais ir atlieka praktiką garsioje advokatų kontoroje. Protinga, ironiška ir atviraširdė mergina dažnai per savo nuoširdumą pakliūva į keblias situacijas. Tačiau nors ir atrodo išsiblaškiusi, ji yra tvirto būdo ir atkakliai siekia tikslo. Pačią pirmą darbo dieną Sasi patenka į dar vieną keblią situaciją – netikėtai susiduria su Maksu, kontoros įkūrėjo sūnumi, kuris neseniai grįžo iš Amerikos. Jis jaunas, turtingas, griežtas… ir baisiai žavingas.
Sasi neturi daug laiko gilintis į savo jausmus ar aiškintis įtemptus santykius kontoroje – jos reikia draugams (pavyzdžiui, Eudženijai, kuri vis tikrina „tinkamus jaunikius“, ar Federikai, kurią niekšiškai išduoda vaikinas), savaitgaliais tenka važiuoti pas motiną į Veratę, o svarbiausia, ji turi uoliai saugoti savo paslaptį ir kartu mėginti išsiaiškinti tiesą.
Viskas tobulai suplanuota? Taip, žinoma. Tik štai planus ima ir sujaukia sniegas: jis krinta iš dangaus keisdamas pasaulio spalvas, priversdamas atšaukti skrydžius ir žadindamas širdyje beribį laimės troškimą…

Aprašydama Sasi nuotykius darboholikų pamėgtame Milane ir labai tikroviškai vaizduodama Briancos provinciją, Virginia Bramati kuria netikėtumų kupiną siužetą, jos personažai labai ryškūs, rašymo stilius kasdieniškas, o kartu ir įkvepiantis svajoti. Tai romanas apie išdidumą ir smerkimą, kurie dažnai mums užtveria kelią į laimę, tai romanas apie meilę ir visagalę šypseną, ir apie ryžtą nesiliauti tikėti artimaisiais net ir nesibaigiančiame gyvenimo triukšme. Ši istorija, kaip krintanti snaigė, dovanoja mums džiaugsmo virpulį ir sušildo širdį.