Istorinis Vinco Pietario (1850–1904) nuotykių romanas „Algimantas“ (1904 m.) – vienas ryškiausių tuometinių romantinės krypties kūrinių. Tikroviškai perteikdamas XIII a. istorinį kontekstą, autorius žaismingai pina intrigą, piešdamas patrauklų jaunojo kunigaikščio Algimanto paveikslą ir pakilų, romantizuotą Lietuvos vaizdą.
Per Kirsnos pilies antpuolį Voluinės (Volynės) kunigaikščio Romano kariai nužudo kunigaikštį Tranaitį ir jo tėvą Mingailą, o mažametį sūnų Algimantą pagrobia. Kunigaikščio tarnas Basasis pasiryžta ieškoti vaiko ir po dešimties metų suranda jį Romano pilyje, pakrikštytą Danylos vardu. Persivadinęs Ilgūnu, žemių netekęs kunigaikštis bando sugrįžti į tėvynę. Kelionėje įsimyli jis Danutą, o grįžęs ima ruoštis žygiui prieš Aršųjį, kad atgautų savo užgrobtą tėviškę.
