Tai pasakojimas apie dvidešimt keturias jaunos moters gyvenimo valandas. Vieną rytą Emanuelė ryžtasi nenueiti į darbą ir pasidovanoti visą dieną – perskaityti romaną, kurį ką tik pradėjo ir nuo kurio negali atsitraukti, apžvelgti padriką savo gyvenimą, slegiančią kasdienybę: trys maži vaikai, žavus, bet nerūpestingas vyras, stresai darbe. Tą dieną ji leidžia sau daug ką: paslankioti po madingų skrybėlaičių saloną, viena papietauti restorane. Jos klajonės po Paryžių nejučiom virsta vidine kelione, kupina prisiminimų, kuriuos sukėlė skaitomos knygos herojės Lilos Kovner išpažintis (beje, Lilos senelis gyveno Kaune). Emanuelė ir Lila gyvena skirtingus gyvenimus, bet romanas priverčia Emanuelę kitaip pažvelgti į savo būtį. Ji nė neįsivaizduoja, kokią sumaištį jos sieloje sukels taip išlaisvinta atmintis ir ją užplūdusi praeitis.
„Seseriškos sielos“ – apie moters pabėgimą, nors ir trumpalaikį, apie moterišką draugystę, meilę, žmogaus gyvenimo trapumą ir mokėjimą džiaugtis kiekviena bėgančio laiko akimirka.
Valérie Zenatti (g. 1970) – prancūzų rašytoja, kritikų palankiai vertinama už gyvai ir subtiliai rašomą prozą. Ji studijavo istoriją ir hebrajų kalbą. Dirbo žurnaliste. Šiuo metu dėsto hebrajų kalbą, yra vertėja ir kuria kino scenarijus pagal savo knygas.
