Valérie Tong-Cuong — Stebuklų ateljė

pagal |

Valérie Tong-Cuong — Stebuklų ateljė

„Stebuklų ateljė“ – romanas, pelnęs prancūziškąją Optimizmo premiją – „Prix du Livre Optimiste“.

Milė atsibunda ligoninėje, išgelbėta iš naktį bute kilusio gaisro. Ji nusivylusi gyvenimu ir savimi, tad nusprendžia apsimesti praradusi atmintį – puiki proga susikurti naują vardą, naują tapatybę. Marietė – istorijos ir geografijos mokytoja, atsidūrusi ant nervų krizės ribos. Įspūdingos išvaizdos gatvėje gyvenantis ponas Maikas, buvęs kariškis, gatvėje sumuštas ir tapęs bejėgiu.

Kiekvienas iš jų atsitrenkia į savo gyvenimo sieną – viskas, nebegaliu! Jų kompanijoje atsiranda paslaptingas ponas Žanas, kuris savo „stebuklų ateljė“ apgyvendina palūžusias sielas. Tai istorija apie žmogiškojo ryšio galią, kuri padės prisikelti, kad ir kaip žemai jautiesi kritęs…

Romanas „Stebuklų ateljė“ apdovanotas „Prix Nice Baie des Anges“ ir palydėtas Jacquesʼo Vidal sveikinamuoju žodžiu: „Tai pasakojimas apie vienatvę minioje, apie žmonių ryšius ir nebemokėjimą juos išlaikyti, apie totalų altruizmą. Tai knyga apie žmoguje slypinčią galią, kuri vieną dieną išsiveržusi parodo mums gyvenimo kelią.“

Rašytoja Valérie Tong Cuong – paryžietė, anksčiau kūrė dainas ir dainavo indie-rock grupėje, vėliau studijavo literatūrą ir politikos mokslus, galiausiai visiškai atsidėjo rašymui ir daugiavaikei šeimai.

Atėjome prie nediduko raudonų plytų pastato su plačiais arkos pavidalo langais. „Štai, – pasakė Žanas, – čia.“ Stumtelėjo lakuoto medžio duris, holas buvo erdvus, grindys išklotos cementinėmis blyškiai žalios, smėlinės ir juodos spalvų plytelėmis. Sieną puošė didžiulis laikrodis bronzinėmis rodyklėmis.
– Čia buvo laikrodininko dirbtuvės, – nusišypsojo. – Argi mūsų darbas ne panašus? Teisingai nustatyti laikrodžius, pataisyti žmogaus mechaniką.

(Visited 1 times, 1 visits today)