Žymų Archyvai: EPUB
Bronė Buivydaitė — Pavasario lašai
Bronė Buivydaitė — Trys bičiuliai
Bronė Buivydaitė (slapyv. Tyrų duktė, 1895-1984) gimė Svėdasuose, augo Anykščiuose. 1914 m. baigė Utenos keturklasę mokyklą, 1918 m. Voronežo gimnaziją. Mokytojavo Skuode, Veiveriuose, Panevėžyje, Anykščiuose, Alytuje. Nuo 1948 m. gyveno Anykščiuose. B. Buivydaitė parašė ir išleido eilėraščių rinkinius „Vasaros šnekos”, „Skudučiai”, „Po žilvičiais”, eiliuotų padavimų rinkinj „Anykščių baladės”, pjeses-pasakas „Mėlynasis drugelis”, „Stebuklingoji radasta”, „Lapė gudragalvė”,… Skaityti toliau »
Bronislava Kerbelytė — Kai milžinai gyveno
Bronislava Kerbelytė — Negirdėtos neregėtos pasakos
200 puslapių žymiausių lietuvių liaudies pasakų neleis nuobodžiauti ilgais žiemos vakarais. Žvėreliai ir paukšteliai iš pamirštų ir dar gerai žinomų pasakų atgyja ir prakalba žmogaus balsu: čia vis žvirblis ar zuikis gudriai išsisuka, o lapė ar vilkas, ketindami apgauti, patys nukenčia. Čia sesuo devynis brolius vaduoja, turtuoliai vargšams laimės pavydi, podukra pamotės pyktį įveikia, kvailys… Skaityti toliau »
Carlo Collodi — Pinokis
Kai tik Džepetas baigia drožti medinę lėlę, vardu Pinokis, ši atgyja ir ima siausti: krečia pokštus, pabėga, meluoja ir kelia sumaištį visur, kur pasirodo. Didžiausias medinio žmogeliuko noras – tapti tikru berniuku, tačiau, kad tokiu virstų, turi gerai ir kilniai elgtis. Pinokiui į pagalbą atskuba kalbantis Svirplys ir malonioji Fėja.
Bronius Krivickas — Apie laisvės kovą ir didvyriškumą
Knyga „Laikų griūty“ užbaigiama Broniaus Krivicko apmąstymais „Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“ (1952). Akcentai: ateities istoriką stebins vergijos baisumas ir žiaurumas. Bet dar labiau, kad lietuvių tauta po šios vergijos jungu sugebėjo ne tik nesuklupti, bet ir kovoti. Poetas drąsiai kėlė patį skaudžiausią klausimą: „Labai galimas dalykas, kad nesipriešinimas pavergėjui mūsų tautai būtų buvęs mažiau… Skaityti toliau »
Danutė Čiurlionytė — Kalėdų Senelių šalis
Danutė Čiurlionytė — Kiškis Piškis baltasis bajoras
Donatas Sauka — Apie kaltę
Išskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms.
Edgar Allan Poe — Raudonosios mirties kaukė (apsakymas)
Apsakymuose, groteskuose, satyrose, parodijose, mistifikacijose, pinamose iš meilės, siaubo, fantastikos elementų, pasitelkdamas sąmojį ir ironiją, E. A. Po demaskuoja XIX a. visuomenės bedvasiškumą. Rašytojo kūriniuose esama ir gilių psichologinių įžvalgų, gilinamasi į pasąmonės sritį. Jį domino asmenybės vidinės baimės ir susiskaidymas. Jo herojai, net ir įžvalgiausieji analitikai, dažnai yra neurotiškos asmenybės – kaip ir pats… Skaityti toliau »
Eduardas Mieželaitis — Čyru vyru
Eduardas Mieželaitis — Kastantas muzikantas
Eduardas Mieželaitis — Miško pasaka
Jeigu jums teko kada eiti senuoju Kunigaikščių keliu į Nebūtiją… Vadinasi, jūs jį matėte – Žaliabarzdį Patriarchą, medinį Nebūtijos Sfinksą, Fenomeną, girios Monstrą, o jei paprasčiau – tiesiog Amžiną Ąžuolą. Juo prasideda ir baigiasi „Miško pasaka”, o kol ji gyvena, kol yra kas ją pamena, „Bus per amžius gyva Lietuva”, kaip sakoma įžanginiame eilėraštyje. Taigi,… Skaityti toliau »
Eduardas Selelionis — Strazdanėlės
Elena Spurgaitė — Jūreivis Baltrukas
Kiškelis Baltrukas sykį pajuto, kad nebeužtenka gėrėtis vien gimtuoju Šakarvų ežeru ir atėjo metas pasidairyti po visą ežeringąją Aukštaitiją. Su kapitonu ančiuku Ramuniu jiedu nutarė apiplaukti Lūšius, Dringį, Baluošą, Almają, Linkmeną, Ukoją, kitus mažesnius ežeriukus ir juos jungiančius upelius. Susidraugavę su vietiniais žvėreliais ir paukšteliais, jie pažino nuostabią pakrančių gamtą.
Elena Spurgaitė — Kiaunės dvaro nebėra
Elena Spurgaitė — Ligonėliai
Erich Maria Remarque — Ė. M. Remarko ir jo mylimosios Marlenos Dietrich laiškai vienas kitam
Ėrichą Mariją Remarką ir Marleną Dytrich daug metų siejo ypatingas meilės ryšys. Abu garsenybės susitiko 1937 m. Venecijos krantinėje, užsimezgė aistringas romanas. Painių tarpusavio santykių juodu galutinai taip niekada ir nenutraukė. Šioje knygoje pirmą kartą viešai publikuojami jaudinantys Remarko laiškai Marlenai ir nedaugelis iš jos gautų atsakymų. „Tai buvo drama – užtat dabar turime… Skaityti toliau »