Žymų Archyvai: 2018

Arthur Conan Doyle — Geriausios Šerloko Holmso ir daktaro Džono H. Vatsono istorijos. III dalis

Romanų ir apsakymų rinkinys patvirtintas autoriausRašalo upės nutekėjo nuo 1887-ųjų, kai apsakyme „Kraujo spalvos etiudas“ pasauliui pirmą kartą pristatytas Šerlokas Holmsas. Dėl kvapą gniaužiančių nuotykių visiems gerai pažįstamas legendinis seklys daugeliui jau tapo realiu asmeniu (leidžiamos netgi jo biografijos!), populiarumu pranokstančiu net savo kūrėją Arthurą Connaną Doylį bei kitus jo kūrinius: istorinius, fantastinius ir meilės… Skaityti toliau »

Arūnas Šileris — Geriausias rašinys pasaulyje

Prieš keletą dienų per pasaulį nusirito nuostabos banga. Įvertinę vienos JAV studentės rašinį, ją priimti nusprendė visi prestižiškiausi JAV universitetai. Žinoma, Lietuvos ir JAV švietimo sistemos skiriasi. Žinoma, jos baigiamųjų balai yra puikūs, tačiau sutikite, įdomu žvilgelti į tai, ką greta akademinių pasiekimų vertina geriausi pasaulio universitetai.

Bitė Vilimaitė — Apsakymai apie Žemaitę

„Apsakymai apie Žemaitę“Šis kūrinys yra Bitės Vilimaitės 1969 m. išleistos knygos, pavadinimu „Baltos dėmės“ dalis. Apsakymai apie Žemaitę sudaro beveik trečdalį knygos ir yra laikomi kone vertingiausia Vilimaitės kūrinio dalimi, kuri subtiliausiai perteikia Žemaitės viziją. Šis ciklas, t.y. apsakymai apie Žemaitę yra parašyti be jokio dirbtinumo, be egzaltacijos ir kokio nors naivumo. Visa tai ji… Skaityti toliau »

Bronius Krivickas — Apie laisvės kovą ir didvyriškumą

Knyga „Laikų griūty“ užbaigiama Broniaus Krivicko apmąstymais „Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“ (1952). Akcentai: ateities istoriką stebins vergijos baisumas ir žiaurumas. Bet dar labiau, kad lietuvių tauta po šios vergijos jungu sugebėjo ne tik nesuklupti, bet ir kovoti. Poetas drąsiai kėlė patį skaudžiausią klausimą: „Labai galimas dalykas, kad nesipriešinimas pavergėjui mūsų tautai būtų buvęs mažiau… Skaityti toliau »

Donatas Sauka — Apie kaltę

Išskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms.

Edgar Allan Poe — Raudonosios mirties kaukė (apsakymas)

Apsakymuose, groteskuose, satyrose, parodijose, mistifikacijose, pinamose iš meilės, siaubo, fantastikos elementų, pasitelkdamas sąmojį ir ironiją, E. A. Po demaskuoja XIX a. visuomenės bedvasiškumą. Rašytojo kūriniuose esama ir gilių psichologinių įžvalgų, gilinamasi į pasąmonės sritį. Jį domino asmenybės vidinės baimės ir susiskaidymas. Jo herojai, net ir įžvalgiausieji analitikai, dažnai yra neurotiškos asmenybės – kaip ir pats… Skaityti toliau »

Erich Maria Remarque — Ė. M. Remarko ir jo mylimosios Marlenos Dietrich laiškai vienas kitam

Ėrichą Mariją Remarką ir Marleną Dytrich daug metų siejo ypatingas meilės ryšys. Abu garsenybės susitiko 1937 m. Venecijos krantinėje, užsimezgė aistringas romanas. Painių tarpusavio santykių juodu galutinai taip niekada ir nenutraukė. Šioje knygoje pirmą kartą viešai publikuojami jaudinantys Remarko laiškai Marlenai ir nedaugelis iš jos gautų atsakymų.   „Tai buvo drama – užtat dabar turime… Skaityti toliau »

Gianni Rodari — Žydrosios strėlės kelionė

Prieš pat Naujųjų naktį nusiplūkusi Fėja parskrenda į savo žaislų krautuvę. Ji išdalijo visas tėvų iš anksto užsakytas dovanas jų vaikams ir dabar, gurkšnodama žiedų arbatą, skaičiuoja pelną. Bet ar visi vaikai šiemet gavo dovanų? O tas berniukas, kuris jau kelinta diena priploja nosį prie vitrinos ir negali atplėšti akių nuo elektrinio traukinio Žydroji Strėlė?… Skaityti toliau »

Gintaras Beresnevičius — Dainavimas atsistojus

Lietuviai dainuoja kaip pasiutę, tai vadinamoji dainų tauta, nors latviai turi savo nuomonę, o, kaip įprasta, atskirą nuomonę tiek apie latvius, tiek apie lietuvius turi estai, kurie visada turi savo atskirą nuomonę, bet apie estus ir jų dainas tiek.

Grigorijus Kanovičius — Sapnas apie dingusią Jeruzalę

Grigorijaus Kanovičiaus kūrinių penkiatomį pelnytai pradeda romanas „Žvakės vėjyje“ ir nedidelis įtaigus esė „Sapnas apie dingusią Jeruzalę“.   Ant kalvų išsidėsčiusi auksagalvė Jeruzalė, garbė Aukščiausiajam, nedingo ir gyvuos per amžius. Dingo kita Jeruzalė – šiaurės, Vilniuje, Lietuvos žydų lopšyje ir šventovėje, išminčių ir kankinių už protėvių tikėjimą mieste, kurio stogais kitados naktimis lyg katės vaikštinėjo… Skaityti toliau »

Henrikas Radauskas — Eilėraščiai

Knygoje surinkti eilėraščiai, parašyti 1930–1964 metais. Ją sudaro keturi rinkiniai: naujasis – „Žaibas ir vėjai“, ir trys ankstyvesnieji – „Žiemos daina“, „Strėlė danguje“ ir „Fontanas“. Iš tų rinkinių kai kurie eilėraščiai buvo buvo pašalinti, kiti perredaguoti. Betaisant seniau parašytus dalykus pasirodė, kad žodžiai, ilgokai išgulėję eilutėse, kartais nenorėdavo užleisti vietos kitiems. Tokiu atveju tekdavo išmesti… Skaityti toliau »

Guy de Maupassant — Simono tėtis

Šiame „Mokinio skaitinių“ leidinyje spausdinamas pluoštelis XIXa. prancūzų rašytojo Gi de Mopasano novelių.   Gi de Mopasanas (Henri René Albert Guy de Maupassant, 1850 m. rugpjūčio 5 d. – 1893 m. liepos 6 d.) – prancūzų XIX a. rašytojas, įžymus novelių kūrėjas.