Sjón — Baldras, Šešėlio sūnus

pagal |

Sjón — Baldras, Šešėlio sūnus

1883-ieji. Viduržiemis. Kartu su pastoriumi Baldru Skugasonu leidžiamės į žydrosios lapės medžioklę.


Šešėlis Baldras islandų tautosakoje – nuožmus ir baisus žvėris. Buvo tikima, kad ši pikta lemianti tamsos ir šešėlių pasaulio vyriškosios giminės mitologinė būtybė yra katino ir lapės palikuonis.

Atšiauraus islandiško peizažo fone rutuliojasi trijų personažų, kurių likimai keistai persipynę, gyvenimo istorija. Romanas parašytas XIX a. romantizmo literatūros dvasia, nors jam netrūksta ir šmaikštumo. Jame gausu mitologinių ir biblinių motyvų, per kuriuos atsiskleidžia daugybė senajai ir naujajai islandiškai literatūrinei tradicijai būdingų klodų. 


„Baldras, Šešėlio sūnus“ – antrasis rašytojo romanas lietuviškai (pirmasis – „Tavo akys matė mane: meilės istorija“, 2005)


Islandų rašytojo Sjono (Sigurjon B. Sigurdsson, g. 1962) romanas-sakmė „Baldras, Šešėlio sūnus“ 2005 m. apdovanotas Šiaurės tarybos literatūros premija, dar vadinama „mažuoju Nobeliu“, ir išverstas į daugelį kalbų. Pasak premijos žiuri pranešimo, „šis kūrinys meistriškai balansuoja ties poezijos ir prozos riba. Pasitelkęs islandiškųjų sagų temas ir romantinio pasakojimo meną, rašytojas nuaudžia įstabią istoriją, kurioje visu ryškumu iškyla šių dienų etiniai klausimai“.

Gavęs šį apdovanojimą, Sjonas įsitvirtino tarp geriausių Šiaurės šalių rašytojų. Jis pats save pristato kaip rašytoją, poetą, libretistą, vizualiųjų menų atstovą. Yra parašęs septynis romanus, vienuolika poezijos rinkinių ir tris knygas vaikams. Sjonas kuria tekstus vizualiųjų menų projektams ir muzikantams, tokiems kaip Brodskio kvartetas ar Bjork. Ilgametę kūrybinę draugystę su šia dainininke 2001-aisiais vainikavo nominacija „Oskarui“ už dainų tekstus Larso von Triero filmui „Šokėja tamsoje“.


Iš islandų kalbos vertė Rasa Baranauskienė

(Visited 2 times, 1 visits today)