Dingo vaikas. Bet pirmoji ją pagrobiau aš…
Pasodinu mažąją Milą prie savo virtuvės stalo, priešais ją pastatau stiklinę pieno ir padedu lėkštę sausainių. Ji nedrąsiai man nusišypso, o aš ištiesiu ranką ir švelniai suveliu jos plaukus.
Palikusi ją akimirkai vieną, skubu į viršų, užsimerkiu ir giliai įkvepiu. Ką aš padariau?
Mila – ne mano vaikas. Aš niekada neturėjau jos parsivesti namo. Bet kokį kitą pasirinkimą turėjau?
Užsidėjusi dirbtinę šypseną grįžtu į virtuvę.
Tačiau priėjusi prie stalo sustingstu – kraujas gyslose virsta ledu. Galinės durys atviros, o Milos nebėra.
Man reikia ją rasti. Man reikia pagalbos. Bet kas patikės bent vienu mano žodžiu, jei būtent aš buvau ta, kuri ją pasiėmė pirma…?
Beprotiškai painus, įtraukiantis psichologinis trileris, kuris neleis užmigti ir vers versti puslapį po puslapio iki pat nakties. Puikiai tiks visiems, kurie prarijo „Kambarinę“, „Žmoną tarp mūsų“ ir „Merginą traukinyje“.
Šis kūrinys yra mėgėjiškas, neoficialus vertimas, atliktas asmeniniam naudojimui. Vertimas nėra autorizuotas autoriaus ar leidėjo.
