Salman Rushdie — Paskutinis mauro atodūsis

Salman Rushdie — Paskutinis mauro atodūsis

Vienas garsiausių XX a. britų autorių Salmanas Rushdie’s pasakoja įspūdingą Bombėjaus turtuolių da Gamų — Zogoibių šeimos istoriją.

1492 m. traukdamasis į Alpucharų kalnus paskutinysis Granados valdovas Boabdilis atsigręžė nuo kalvos į anapus slėnio žėrinčią tūkstantbokštę savo sostinę su puikiaisiais Alhambros rūmais, atsiduso ir apsiašarojo — nuo to laiko ši kalva taip ir vadinasi: Paskutinis Mauro atodūsis. Taip baigėsi Granados valdovų Nasridų dinastija.

Šiame romane pasakojama Gama-Zogoibių giminės istorija irgi baigiasi, kai paskutinis, jau merdintis jos palikuonis, atklydęs iš Indijos į kalnus, žvelgia į anapus slėnio spindinčią Alhambrą, simbolizuojančią ..nugalėtą meilę, didesnę už savo nugalėtoją“.
Šios beviltiškai destruktyvios šeimos istoriją tas palikuonis ir pasakoja. Tai pagrindinis veikėjas Moraešas Zogoibis — „Mauras“, turtingo biznieriaus ir pagarsėjusio nusikaltėlių boso Abraomo Zogoibio ir garsios dailininkės, sėkmingo šeimos verslo paveldėtojos, be to, ryškios Indijos nepriklausomybės veikėjos Auroros da Gama sūnus. Mauras nelyginant Šecherezada pina painią keistų šeimos įvykių kroniką, piešia šiurpius ir groteskiškus personažus, kuria tragikomiškas situacijas. Pats Mauras jau gimė nelaimingas — su deformuota dešine ranka, be to, jis ir sensta dvigubai greičiau nei kiti žmonės (36 metų jis jau toks kaip 72 metų senis). Tapęs atstumto motinos meilužio įkaitu, jis prisimena savo šeimos gyvenimą kosmopolitiškame Bombėjuje, kur kertasi katalikų ir žydų, musulmonų ir induistų keliai, kur dėl religinių ir nacionalinių skirtumų žmonės kimba vienas kitam į gerklę.
Tokio fantastiško romano, kur vaizdavimo jėga prilygsta Markeso, o satyros galia Rablė prozai, anglų literatūroje seniai nėra buvę.
Kritikų nuomone, „Paskutinis Mauro atodūsis“ išties yra vertas Nobelio premijos.

Salman Rushdie, indų kilmės anglų rašytojas, vienas garsiausių XX a. kūrėjų pasaulyje, gimė 1947 m. Bombėjuje, bet nuo 1961 m. gyvena Didžiojoje Britanijoje, yra Karališkosios literatūros draugijos narys. Beveik visos rašytojo knygos sulaukė didžiulės sėkmės, apdovanotos prestižinėmis literatūros premijomis: „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight’s Children, 1981) laimėjo Booker of Bookers’ ir pelnė geriausio iš visų per 25 metus apdovanoto Booker premija romano vardą; .. Paskutinis Mauro atodūsis“ (The Moor’s Last Sigh, 1995) — Europos Sąjungos Aristeion literatūrinę premiją; „Gėda“ (Shame, 1988) — Prancūzijos premiją už geriausią užsienio autoriaus knygą; o „Šėtoniškosios eilės“ (The Satanic Verses, 1988) pelnė ne tik Whitbread premiją už geriausią metų romaną, bet ir ajatolos Chomeinio prakeikimą ir mirties nuosprendį už islamo religijos įžeidimą. Nuo to laiko rašytojas gyvena Didžiosios Britanijos vyriausybės ginamas, užsidaręs ir vienišas, nes neišlaikiusi įtampos jį paliko šeima, o už pasmerktojo romano vertimą ar leidimą islamo fundamentalistų fanatikai grasina vertėjams ir leidėjams. „Paskutinis Mauro atodūsis“ — pirmasis S. Rushdie romanas lietuvių kalba.