Serija: „Drąsiųjų keliai #86“.
Pasaulio literatūros istorija žino nedaug atvejų, kad rašytojas būtų pripažintas taip greitai, kaip Robertas Luisas Stivensonas.
Pirmąjį savo romaną „Lobių sala“ jis parašė 1883 metais, būdamas trisdešimt trejų metų, prieš tai jau išbandęs inžinieriaus ir teisininko profesijas. Ši knyga kaip mat iškovojo jam vietą geriausiųjų to laiko rašytojų gretose.
Pasisekimas lydėjo ir antrąjį jo romaną „Pagrobtasis“, išspausdintą 1886 metais. Tais pačiais metais Stivensonas parašė apysaką „Keista daktaro Džekilio ir misterio Haido istorija“. Ji sukėlė tikrą sensaciją savo aštriu fantastiniu siužetu. Ne mažiau populiarūs buvo ir vėliau parašyti „Linksmieji vyrukai“ (1887), „Juodoji strėlė“ (1888) ir „Balantrės šeimininkas“ (1889) – sukrečianti dviejų kerštaujančių brolių istorija.
Su kiekvienu romanu Stivensonas darėsi vis populiaresnis. Kur glūdi to populiarumo priežastis? Stivensonas mokėjo suregzti įdomius, patrauklius siužetus. Bet nuotykiai – ne pagrindinis jo kūrybos tikslas. Jie sudarė tik vieną svarbiausių jo poetinio gyvenimo suvokimo bruožų. Tame gyvenime, kurį jis mylėjo ir kuriuo tikėjo, netrūko dramatiškų akimirkų: susigrumdavo stiprios asmenybės, žmogus stodavo prieš atšiaurią gamtą, duždavo laivai, pavojai persekiojo kilnius drąsuolius. Stivensonas – realistas, nors ir labai keistoje aplinkoje gyvena ir kovoja jo herojai. Bet jeigu teisingai pavaizduoti pagrindiniai dalykai – žmonių charakteriai, jausmai, jų mintys ir poelgiai – noromis nenoromis patiki ir pačiais keisčiausiais įvykiais, kuriuos pasakoja rašytojas. Štai kuo paaiškinamas toks didžiulis meninis Stivensono kūrinių poveikis, štai jo pasaulinės šlovės ir populiarumo paslaptis.
Stivensono gyvenimas buvo nelengvas. Jis gimė Edinburge 1850 m. lapkričio 13 dieną. Nuo pat jaunystės sunki liga ilgam jį prikaustydavo prie patalo. Jis ilgai klajojo po Europą, ieškodamas vietos, tinkamos darbui ir gyvenimui. Gimtosios ir karštai mylimos Škotijos klimatas jam kenkė.
Paskutinius savo gyvenimo metus Stivensonas praleido vienoje iš Samoa salyno salų. Čionai jis parašė ir „Katrioną“ – „Pagrobtojo“ tęsinį.
Paskutinį savo romaną „Sent Ivsą“ (1897), puikią knygą apie patekusio į nelaisvę Napoleono karininko klajones po Angliją, Stivensonas, negalėdamas pakilti iš lovos, diktavo. Rašytojas mirė, nesuspėjęs užbaigti darbo.
