Mirtis nuo seniausių laikų buvo įprasminama ir „jaukinama” įvairiai. Kiekviena kultūra turi savitas formas žmogaus žemiško gyvenimo baigčiai pagerbti, jo buvimui tarp gyvųjų įamžinti, jo pomirtiniam keliui palengvinti.
Knyga „Mirtis LDK kultūroje XVI – XVII a.” – pirmas nuoseklus bandymas aprašyti mirties jaukinimo ir įprasminimo būdus LDK. Kaip buvo rengiamasi mirčiai? Kaip išlydimas mirusysis? Kokios yra jo atminimo formos? Galiausiai – kaip buvo regimas pats gyvenimas iš mirties perspektyvos?
Mindaugas Paknys – kultūros ir dailės istorikas – atsakymų į šiuos klausimus ieško jau daugelį metų, o pirmoji jo publikacija mirties sampratos tema paskelbta 1995 metais.
