„Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“ (1991) pripažintas geriausiu metų romanu Serbijoje. Jis parašytas veidrodiniu principu; šiame kūrinyje Hera ir Leandras, du magiški meilužiai, skiriami ne tik Helesponto sąsiaurio, bet ir dviejų šimtmečių, tiesiogine šio žodžio prasme susitinka knygos viduryje. Rašytojas įkvėpimą ir savo kūrinio modelį aptiko tūkstančio metų senumo lyrinėje meilės istorijoje, kadaise papasakotoje gramatiko Museo. Tai provokuojanti knygos ir pasaulio vizija, kūrinys, neturintis pabaigos, bet turintis dvi pradžias. Kiekvienas jo sakinys tartum „fabula rasa“ – tuščia istorija, kuri prašyte prašosi apgyvendinama.
