Smeigtukų spiečius ant pasaulio atlaso. Stalčiuje čežantys būsimos kelionės bilietai. Dar nepatirto nuotykio laukimas. Nueito kelio dulkės ant patikimų žygio batų. Visa tai – ir gerokai daugiau Liudo Dapkaus knygoje „Žuvis, kuri supainiojo duris. Ir kitos 69 istorijos iš šešių žemynų”.
Tai – pasakojimai iš rojumi vadinamų salų ir kruvinų karo žemių. Įvykiai padangėse ir urvuose, tviskančiuose rūmuose ir purvinose žeminėse. Susitikimai su keistuoliais ir genijais, skurdžiais ir milijonieriais. Akistatos su pasauliu ir pačiu savimi. Trumpos istorijos, tarytum minčių žemuogės, suvertos ant gyvenimo smilgos. Prisirpusios uogos, kurias vieną po kitos traukiau iš kibių žolės pirštukų. Lyg tos pačios rūšies, bet nepanašios viena į kitą, nesvarbu, kad sunokusios toje pačioje pievoje. Šitos istorijos nutiko įvairiais laikais, kai kurios netgi labai seniai, nors rašant atrodo, lyg viskas būtų buvę aną mėnesį, – turiu tokią savybę įsiminti žmones, detales ir pojūčius, lydėjusius tuos įvykius. Knygoje jos rikiuojasi ne chronologijos, o abėcėlės principu. Nuo Afganistano iki Zimbabvės. Todėl skaityti galima kaip poezijos rinkinį. Arba dienoraštį, kurį kažkas lengvai išardė, o paskui suklijavo štai tokia mokykline tvarka”.
Liudas Dapkus
—————–
Apie autorių
Tarptautinių naujienų agentūrų korespondentas, spaudos leidinių ir portalų redaktorius, kelionių dokumentikos filmų kūrėjas, televizijos laidų vedėjas Liudas Dapkus daugiau nei ketvirtį amžiaus atidavė žurnalistikai: dirbo „Associated Press”, BBC, „Lietuvos ryte”, „Playboy”, kituose leidiniuose.
Prieš keletą metų paliko redakcijos vadovo postą, kad galėtų skirti dar daugiau jėgų ir laiko savo gyvenimo aistrai – kelionėms.
Kadaise pažinęs pirmuosius egzotiškus kraštus išvykose su Lietuvos jaunių tinklinio komanda, Liudas tęsė keliones studijuodamas žurnalistiką, politikos mokslus ir tarptautinius santykius Vilniaus universitete. Vėliau su redakcijos užduotimis vyko į tolimas šalis, karo zonas, kalėjimus ir karalių rūmus. Kalbino teroristus ir diktatorius, Holivudo aktorius ir prezidentus. Naujienų fronte per tuos dešimtmečius sukauptos istorijos, nutikimai ir patirtis pravertė tapus kelionių į egzotiškas šalis vadovu.
——————
Atsiliepimai
Autorių Liudą pažįstu nuo tada, kai mums abiem buvo po aštuoniolika. Kartu mokėmės žurnalistikos, kartu kurį laiką joje dirbome. Jis man visada regėjosi gabus ir turintis tikslą. Ir kai atrodė, kad pasiekėme amžių, nuo kurio nebesikeičiama, Liudas staiga sudužo į milijoną šukių ir išsibarstė po pasaulį, o aš supratau, kad nepažįstu žmonių. Ir, galbūt, švelniai pavydžiu to kasdienybės jautrumo, kurį jis atrado ir aprašo.
„Gyvenimas – tai knyga, o nekeliaudamas skaitai tik vieną jos puslapį”, – cituoja jis nenuoramų išmintį, kuri kiekvieno keliautojo gyvenime susideda ne tik iš didelių pergalių prieš save, bet ir sunešiotų batų, kraujo lašų dulkėse, vienišumo, vandenyno skonio, ilgesio, pražiopsotų lėktuvų…
Visa tai pradeda švytėti, kai rašo pasaulio išsiilgęs keliautojas. Žmogus, pasklidęs po jį milijonu gabalėlių.
Marijus Mikutavičius
Mėgstu keliauti. Ir skaityti. Ši knyga tarsi sujungia tuodu mano pomėgius. Liudas ne sykį yra mane aprūpinęs praktiškais patarimais, kaip ir kur vykti, ką ten veikti. Įtariu, visa tai surašyti jis nutarė prieš tai išdalijęs draugams ir pažįstamiems daugybę panašių receptų.
Vis dėlto tai nėra dar vienas praktinių nuorodų keliautojams rinkinys, o šis tas įdomesnio. Pavojingus nuotykius keičia anekdotinės situacijos, karo zonas – rojaus paplūdimiai ir laukinės platumos. Tačiau didžiausia knygos vertybė yra klausimai, kuriuos kada nors sau užduoda bet kuris erdve ir laiku keliaujantis žmogus. Kur aš einu? Kur noriu atsirasti? Kokia šios kelionės prasmė?
Haroldas Mackevičius
