Pirmą kartą lietuvių kalba leidžiami rusų rašytojo Leonido Andrejevo (1871–1919) kūriniai „Judas Iskarijotas“ ir „Šėtono dienoraštis“. Abu pagrindiniai personažai prieštaringi ir intriguojantys. Autorius susitelkė į Išdaviką, kurio asmenybę, kaip ir išdavystės motyvus, evangelijose gaubia paslaptis. O Šėtonas, įsikūnijęs į amerikiečių milijardierių, čia įtraukiamas į tokį žmogiškų aistrų verpetą, kad ši našta pasirodo besanti per sunki net jam.
