Garsiausiame K.Hamsuno romane „Badas” vaizduojamas XIX a. pabaigos Norvegijos miestas Kristianija (dabartinis Osias). Gatvėmis klaidžioja jau seniai alkio kamuojamas talentingas jaunas rašytojas, kuriam niekaip nepavyksta pragyventi vien iš rašymo. Jis vieną po kito neša vietos laikraščiui straipsnius, feljetonus, dramas, bet daugelį jų redaktorius atmeta. Ilgainiui vyro padėtis tik prastėja. Jis išvejamas iš nuomojamo kambario, priverstas rašyti po gatvės žibintu, dėl duonos kąsnio palūkininkui parduoti visus savo daiktus, net šiltesnius drabužius.
Tačiau socialinės problemos ir iškalbingos išorinės detalės K.Hamsuno romane nedominuoja. Tai yra labiau fonas, kuriame kone kalendoriaus tikslumu ryškėja badaujančio žmogaus egzistencija, vidiniai ir išoriniai pojūčiai, alkio paliekamos žaizdos dvasioje ir kūne. Personažas liguistai įsiklauso į viską, kas vyksta jo organizme, stebi, kokį poveikį tai daro jo moralinei būsenai, mintims bei veiksmams. Inteligentiška prigimtis ir valkatiškas nuopuolis itin prieštaringai veikia jo sąmonę, dažnai keičia nuotaikas, verčia imtis keistų, nelogiškų veiksmų. Badas romano herojų nuveda kone iki beprotybės.
“Panas” – tai nepakartojamas himnas laukinei gamtai ir viena labiausiai jaudinančių praėjusio šimtmečio meilės istorijų. Pagrindinis knygos personažas leitenantas Tomas Glanas, pabėgęs nuo miesto šurmulio ir netikros kultūros, mėgaujasi vienatve gamtos prieglobstyje. Jis gyvena kaipį atsiskyrėlis miško trobelėje, medžioja su savo ištikimu šunimi Ezopu, džiaugiasi būties pilnatve. Bet netikėtai į jo ramų gyvenimą įsiveržia keista šešiolikmetė mergina Edvarda iraistringa, tačiau beviltiška meilė.
„Viktorija” – bene vienintelė K.Hamsuno knyga, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas romantiškai meilės istorijai. Iš visos meilės psichologijos įvairovės rašytojas šiai apysakai pasirinko vienintelį aspektą-meilės kančią. Aistra, įsiliepsnojusi tarp malūnininko sūnaus, rašytojo Juhaneso ir turtingo žemvaldžio dukters Viktorijos, yra iš anksto pasmerkta dėl jų skirtingos socialinės padėties. Tačiau jie, kankindamiesi patys ir kankindami vienas kitą, nesiliauja mylėti ir tarsi žaidžia patrauklų, bet žiaurų meilės žaidimą.
