Serija: „Between Three Plagues: The Story of Balthasar Russow #1“.
Estų rašytojo Jaano Krosso keturių romanų cikle „Tarp trijų marų“ sodriai vaizduojamas istorinės asmenybės, estų kilmės metraštininko, Livonijos kronikos autoriaus Baltazaro Rusovo (iki 1536–1600) gyvenimas. Knygoje „Lyno akrobatas“ sudėti du – pirmas ir antras – tetralogijos romanai.
Jaanui Krossui „Tarp trijų marų“ ciklo idėja gimė maždaug septintame dešimtmetyje (pirmasis romanas išleistas 1970-ais metais) – pirmiausia kaip filmo scenarijus (galiausiai virtęs televizijos serialu). Visi keturi tomai buvo išleisti iki 1980-ų metų ir tapo žinomiausiu rašytojo kūriniu. Veiksmas romane „Tarp trijų marų“ vyksta Livonijos karo metu ir iki jam prasidedant. Karas tęsėsi nuo 1550 iki 1580 metų teritorijose, kurios dabar yra šiuolaikinės Estija ir Latvija, o XVI amžiuje buvo valdomos Danijos, Švedijos, Rusijos ir Abiejų Tautų respublikos. Pagrindiniu romano herojumi pasirinktas, kaip beveik visuomet savo kūryboje elgiasi Jaanas Krossas, realiai egzistavęs žmogus, Baltazaras Rusovas, parašęs Livonijos kroniką. Autorius aprašo plotines machinacijas ir estų valstiečių, begimstančios tautos, situaciją, kurią dar labiau komplikuoja šalį viena po kitos užpuolusios trys maro epidemijos. Pagrindinis herojus žingsnis po žingsnio tampa daniškojo Talino elito dalimi. Žinoma, romane istoriniai faktai yra literatūriškai interpretuojami – nėra jokių įrodymų, kad realusis Baltazaras Rusovas buvo kilęs iš estų, nors būtent jo kilmė yra pagrindinė romano siužeto ašis. Jaanas Krossas romane „Tarp trijų marų“ darė ir daugiau sąmoningų istorinių iškraipymų. Pavyzdžiui, jis susiejo Rusovą su 1560-ų metų valstiečių maištu, nors tikrovėje būsimas kronikos rašytojas tuomet mokėsi Vokietijoje. Bet į šiuos akcentų perdėliojimus šiandien jau niekas nebekreipia dėmesio ir romanas parodė tikrąją stipraus literatūrinio pasakojimą jėgą – Estijoje visi sutinka, kad Livonijos kronikos autorius buvo estas.
Tetralogijos pirmasis romanas „Lyno akrobatas” pradedamas įspūdinga scena – smalsus berniūkštis Baltazaras, arba Palas, kaip jį vadina aplinkiniai, nepaklusęs mokytojui įsilipa į bažnyčios varpinę ir apstulbęs stebi paslaptinguosius lyno šokėjus, ore išdarinėjančius neįtikėtinus dalykus. Taip prasideda didžio Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istorija.
Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis – tarsi netašytas deimantas: padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, išmintingas, aštraus proto ir gabus mokslams, ypač kalboms. Įvaldęs vokiečių ir lotynų, jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir atsidūręs tinkamu laiku, tinkamoj vietoj – pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams.
Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, plaukiančioms iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, atsargiai laviruodamas, Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Tačiau niekada neužmiršta savo tikrųjų šaknų ir neišsižada žmogiškų ir kūniškų aistrų.
Jaan Kross (Janas Krosas, 1920–2007) – estų klasikas, laikomas bene svarbiausiu XX a. estų rašytoju, prestižinės Herderio premijos laureatas, daugkartinis Nobelio literatūros premijos nominantas, daugiausia į užsienio kalbas verčiamų kūrinių autorius. Jo herojai yra žymūs senų laikų estų kilmės veikėjai, juos vaizduodamas autorius žadino tautinę estų savimonę sovietinės okupacijos metais.
Iš estų kalbos vertė Danutė Sirijos Giraitė
