Rusų literatūros klasiko Ivano Turgenevo miniatiūrų rinktinė „Senilia“ – tai eilėraščių proza rinkinys. Knygoje „Senilia“ surinkti vieni paskutiniųjų Turgenevo kūrinių. Kai kurie yra tarsi užrašai, iš kurių galėjo gimti ilgesnis pasakojimas, kai kurie – lyg pokalbiai ar trumpi vaizduotės eskizai. Tai rašytojo mintys apie Rusijos žmones, apie tėvynę, apie laimę ir grožį, apie žmonių santykius. Literatūros kritikas Pavel Annenkov rašė, kad „Senilia” tai „audinys, nuaustas iš saulės, vaivorykštės, deimantų, moteriškų ašarų ir kilnių vyriškų minčių”. Ivano Turgenevo literatūrinio kelio pradžia buvo itin poetiška. Po M. Lermontovo mirties, jis buvo laikomas reikšmingiausiu A. Puškino tradicijos sekėju Rusijoje. Jo staigus perėjimas nuo poezijos prie prozos buvo reikšmingas ženklas, kad poezijos dominavo era (Puškino era) baigėsi. Tačiau paskutiniais savo gyvenimo metais, jau patyręs didžiulį pasisekimą rašydamas romanus ir pjeses, jis vėl atsigręžė į poeziją. Tačiau tai padarė visiškai naujai ir originaliai. „Senilia“ gimė iš giliausių egzistencinių, filosofinių apmąstymų, tokių būdingų poezijai, tačiau perteikiamų proza. Ivanas Sergejevičius Turgenevas (1818–1883) – rusų romanistas ir dramaturgas. Rusų literatūros klasikas, rusiškojo realizmo pradininkas ir vienas ryškiausių atstovų. Jo romanas „Tėvai ir vaikai“ laikomas vienu geriausių devyniolikto amžiaus darbų. Jo darbai realistiškai vaizduoja valstietiją ir inteligentiją, kuri tuo metu siekė atvesti Rusiją į naująjį amžių. I. Turgenevas rašė tuo pat metu kaip F. Dostojevskis ir L. Tolstojus, tačiau jie akcentavo bažnyčios ir religijos reikalus, o Turgenevui labiau rūpėjo socialinės temos. Ivano Turgenevo tėvai buvo pasiturintys dvarininkai. Kol buvo mažas, jį prižiūrėjo auklės, o mokė šveicarų ir vokiečių guvernantės. Būdamas 16-os neteko tėvo, ir juos su broliu augino mama. Maskvos universitete Turgenevas mokėsi metus, o vėliau persikėlė į Sankt Peterburgą. Studijavo rusų literatūrą ir filologiją. Taip pat studijavo filosofiją ir istoriją Berlyne, kuriame labai susižavėjo vokiečiais ir jų visuomene, norėjo, kad Švietimo epochos idėjos pakeistų ir Rusiją. 1843 metais Turgenevas susipažino su Prancūzijos dainininke Polina Vijardo, gastroliavusia Peterburge. Polina išsivežė rašytoją į užsienį. Trejus metus jie gyveno Vokietijoje, po to – Paryžiuje ir Vijardo šeimos dvare, tačiau susituokę nebuvo. Daugiausiai laiko rašytojas gyveno Vokietijoje Baden-Bedene arba Paryžiuje. 1882 jam nustatytas stuburo vėžys. Rašytojas mirė 1883 m. Prancūzijoje. Pagal jo testamentą, po mirties kūnas buvo parvežtas į Rusiją ir palaidotas Peterburge. Nepaisant kai kurių rašytojo išsišokimų ar valdžios kritikos, Rusijoje jis visuomet buvo labai mylimas ir gerbiamas.
