Antrasis Inos Pukelytės romanas „Panelės iš Laisvės alėjos“ yra tarsi skolos grąžinimas mūsų senelių kartoms. Šie žmonės išgyveno pasaulinius karus, okupaciją, negandas, priespaudą ir ne visada turėjo progą papasakoti savo istorijas. Romanas apie dviejų moterų likimus privers iš naujo pažvelgti į Kauno istoriją, bei leis geriau pažinti, pirmąją nepriklausomoje Lietuvoje užaugusią kartą.
Kaunas ir žymioji jo Laisvės alėja dar ir šiandien daug kam kelia nostalgiškas asociacijas su tarpukariu. Tiek iš senelių pasakojimų, tiek iš įvairiausių straipsnių, atvirukų, istorinių šaltinių mes galime susidaryti itin romantinį vaizdą apie laikinosios Lietuvos sostinės gyvenimą. Net ir šiandien Kauno įsimylėjėliai čia skiria pasimatymus.
Tarpukariu Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine prasidėjo miesto aukso amžius, o Laisvės alėja tapo pagrindine arterija bei traukos centru. Gatvė gyvavo! Čia buvo statomi Kauno pasididžiavimu virtę pastatai, atsirado daug kavinių, kur mėgdavo prisėsti inteligentai, menininkai ir kiti meistiečiai, atsidarė įvairios parduotuvės, viešbučiai, bankai, kūrėsi kino teatrai. Tokiame šurmuliuojančiame fone ir prasideda romano „Panelės iš Laisvės alėjos“ veiksmas.
Klestintis, gyvas, saugus, savas, per daug neskubantis miestas įkvepia svajoti bet kokios tautybės ar visuomeninės padėties žmones. Ne išimtis ir Zofija bei Rachelė. Zofija – jauna, lenkiškai kalbanti knygyno pardavėja, kuri svajoja apie gražią šeimą ir ramų gyvenimą. Rachelė – pribloškiančio grožio žydaitė, siekianti pripažinimo Kauno žydų teatre. Joms abiems svajoti lengva, juk tą skatina aplinka – kosmopolitiškas Kaunas išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų ir primena Paryžių. Zofiją ir Rachelę įsuka meilės, džiazo ir teatro sūkurys. Atrodė, kad po kojomis visas pasaulis, o sėkmė niekada nenusigręš. Deja, jaunoms moterims teks patirti laikinumo ir gyvenimo trapumo jausmą. Lietuvą, o taip pat ir Kauną, aptemdo artėjančio karo nuojauta.
Ina Pukelytė romane „Panelės iš Laisvės alėjos“ per dviejų merginų likimus pasakoja apie Kauno suklestėjimą ir staigų nuosmukį sudaužiusį daugelio žmonių svajones.
Ina Pukelytė – teatrologė, rašytoja, straipsnių autorė. Pirmoji jos knyga „Prancūziškas romanas“ pasirodė 2000-tais metais. Kurį laiką rašytojos karjera buvo nukrypusi į teatrą – Ina Pukelytė parašė ir pati režisavo pjesę „Shalom, Bellissima!“ bei keletą kitų. Taip pat autorė parengė mokslinę monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“.
