Gilles Deleuze (1925 – 1995) – prancūzų filosofas, kontinentinės filosofijos atstovas, kartais priskiriamas poststruktūralizmui. Deleuze filosofija egzistuoja atitolusi nuo pagrindinių XX a. filosofinių srovių, bet šiuo metu užima svarbią vietą diskusijose apie visuomenę, politiką, kūrybą ir subjektyvumą. Félix Guattari (1930 – 1992) buvo prancūzų psichoanalitikas, filosofas ir politinis aktyvistas, vienas iš antipsichiatrijos kūrėjų.
Abu filosofai kartu parašė keturis veikalus – L’Anti-Oedipe, 1972; Kafka, 1975; Mille plateaux, 1980 ir Qu’est-ce que la philosophie? (Kas yra filosofija?) 1991 metais. Knyga „Kas yra filosofija?“ tapo paskutiniu bendru Deleuze ir Guattari kūriniu.
Mokslininkė Jūratė Baranova straipsnyje „Gilles Deleuze’as: filosofas ir literatūra“ (žurnalas „Metai” 2006 Nr. 06) rašė: „Knygoje „Kas yra filosofija?“ G. Deleuze’as meną, mokslą ir filosofiją pavadina trimis didžiosiomis minties formomis, kurios gali pasipriešinti chaosui. Šios minties formos sukuria arba net užmeta chaosui tam tikrą imanencijos planą. Chaosas ir imanencijos planas yra konceptai, svarbūs G. Deleuze’o būties kaip tapsmo metafizikai paaiškinti. G. Deleuze’as nurodo tris skirtingas tokio galimo judesio trajektorijas. Filosofija, teigia jis, nori išsaugoti begalybę, suteikdama jai nuoseklumo. Ji išskleidžianti imanencijos planą per konceptualaus personažo veiksmą ir taip perkelia įvykius ar nuoseklias sąvokas į begalybę. Mokslas, kitaip nei filosofija, atsisakąs begalybės, kad būtyje rastų realų atramos tašką. Mokslo išskleistas imanencijos planas yra tik neapibrėžtos koordinatės, kuriose atskiri stebėtojai savo veiksmais apibrėžia įvykius, funkcijas ar referentinius teiginius. O menas, anot G. Deleuze’o, siekia sukurti baigtinumą, kuris aprėptų ir begalybę. Menas išskleidžia tokį kompozicijos planą, kuris per estetinių figūrų veiksmus kuria monumentus ir komponuoja pojūčius“.
Nors knygoje „Kas yra filosofija?“ Gilles Deleuze ir Félix Guattari teigia egzistuojant skirtumą tarp žinojimo ir nuomonės (sveiko proto), filosofija nėra tiesos ieškojimo įrankis. Anot filosofų, radikalus filosofijos imanentiškumas leidžia jai išlaikyti vidinę visumą ir nepriklausyti nuo tiesos instancijų – Dievo, patirties ar mokslinių teorijų. Gilles Deleuze ir Félix Guattari atmeta komunikavimą arba diskusijas filosofijoje. Veikale „Kas yra filosofija?“ su panieka aptaria „nuomonių kultūrą“, teigdami, kad diskusijos paslepia kapitalizmo cinizmą ir yra pseudofilosofija, o ne kūryba.
Iš prancūzų kalbos vertė Daina Habdankaitė ir Nijolė Keršytė
