Šešėlių mūšis (pažodžiui ‘imitacinis mūšis’) yra François Rabelais (1483–1553) tekstas, išleistas 1549 metais, todėl tai vienas iš paskutiniųjų Rabelais publikuotų kūrinių. Tai vienas iš kelių pavadinimų po antrašte ‘pantagruelinis’, kuri kyla iš Pantagruelio, milžino herojaus iš Rabelais romanų. Ji reiškia kažką Pantagruelio dvasios – didelį, perteklinį, džiugų, groteskišką, žemišką ir komiškai perdėtą.
Pilnas šio kūrinio pavadinimas yra Pantagrueline: prognostication, suivie de la sciomachie (Pantagruelinis: Prognozė, po kurios seka Šešėlių mūšis). Jame aprašomos šventės, surengtos Romoje 1549 metų kovo 14 dieną kardinolo Žano du Belė, Prancūzijos ambasadoriaus, siekiant paminėti Liudviko de Valua, Prancūzijos karaliaus Henriko II antrojo sūnaus, gimimą. Suplanuoti pramogų renginiai apėmė banketą, naumachiją arba inscenizuotą jūrų mūšį, imitacinę apgultį ir nuostabius fejerverkus. Deja, Tybro upės potvynis privertė kai kuriuos renginius keisti arba atšaukti.
Rabelais pateikia tekstą laiško, adresuoto Gizo kardinolui, du Belė varžovui, forma, todėl tai tiek švenčių ataskaita, tiek subtilus politinio bendravimo kūrinys. Be paties aprašymo, yra įvadas skaitytojui kaip šildomasis (prognozė) pagrindiniam tekstui ir Rabelais epitafija, kurią parašė jo globotinis poetas Pierre’as de Ronsardas (1524–85).
Šešėlių mūšis buvo įkvėptas italų pasakojimo, galbūt Antonio Buonaccorsi, bet Rabelais jį performavo savo literatūriniu blizgesiu, humoru ir ryškiais aprašomaisiais detalėmis. Kalba yra žymi tuo, kad į prancūzų kalbą įvedė arba populiarino itališkus skolinius, ypač terminus, susijusius su kostiumais, fejerverkais ir jūrų spektakliais.
Jean Gradassi sukurė naują iliustracijų rinkinį Šešėlių mūšiui ir yra tobulas iliustratorius Rabelais šmaikščiam pasakojimui apie perdėtus šventimus, su gausybe nuogų kūnų, kad pridėtų prie pramogos.
Gradassi iliustruotas Šešėlių mūšis buvo išleistas Éditions d’Art Eryx leidyklos ribotu, numeruotu ir dėžutėje pakuotu 489 egzempliorių tiražu.
