Šio Dostojevskio romano centre — jaunuolis, „atsitiktinės“ šeimos vaikas, „neteisėtas“ pono ir dvariškės sūnus.
Autobiografinė romano forma padeda giliau atskleisti dvasinį herojaus pasaulį, į kurį skverbiasi epochos herojaus idėjos. Ne šeima, ne mokykla, bet gatvė, lošimo namai, aristokratų salonai, landynės, slapti susirinkimai, tėvų ir svetimų žmonių dramos bei savižudybės supažindina pagrindinį romano herojų Arkadijų su gyvenimu, formuoja ir keičia jo pažiūras.
