Dovilė Zavedskaitė — Lietus ir skafandras

pagal |

Dovilė Zavedskaitė — Lietus ir skafandras

Knygoje „Lietus ir skafandras“ pasakojama apie mergaitę, kuriai labai trūksta paprastų vaikiškų malonumų, kurių negali patirti, nes mamos ji apvilkta skafandru. Ne šiaip sau, ji alergiška… vandeniui (!): „Tai buvo laikai, kai visi vaikai buvo kažkam alergiški. Vieni – vandeniui, kiti – saulei, treti – sniegui, ketvirti – vėjui“ (p. 9). Skafandras, be abejonės, simbolizuoja tėvų baimes ir rūpestį dėl mažųjų. Kartais tėvai tiesiog pernelyg jaudinasi dėl vaikų ir nori juos apsaugoti nuo viso pasaulio. Tačiau vaikai smalsūs ir drąsūs, jie tikrina ribas – kas yra tikra, iš tiesų pavojinga, o kas įveikiama, gal net išgalvota. Mergaitė draugu pasirenka kaip tik tą, kuris jai turėtų būti labai pavojingas. Ji užkalbina lietų ir kviečia jį keliauti į dykumą. Kodėl? Nes ten nelyja, tad galės „nusivilkti skafandrą ir lakstyti su suknele be vargo“ (p. 16). Bėda, kad nei mergaitė, nei lietus kelio į dykumą nežino, tad klajodami jie susiduria su įvairiausiais sutvėrimais, kurie jiems padeda arba ne ieškoti kelio.

(Visited 6 times, 1 visits today)