Inis Vaintropas, „diletantas itališkąja šio žodžio prasme“, turi pakankamai pinigų, kad gyventų patogiai. Jis prekiauja paveikslais, rašo horoskopus ir receptus laikraščiams, seka akcijų biržos naujienas. Žengia per gyvenimą be ypatingų rūpesčių ir nepuoselėja didelių ambicijų. Jo religija – moterys. Deja, ritualu tapęs mylėjimasis nužudo pačią meilę, ir vieną dieną, kaip, beje, pats Inis išpranašavo savo… Skaityti toliau »
E.M.Forsterio kūryboje jungiasi tradicinio XIXa. romano ir naujojo XX a. romano bruožai. „Kur nedrįsta žengti angelai“ veiksmas vyksta Italijoje. Čia ryški dviejų pasaulių – padoraus, sutvarkyto, griežtomis taisyklėmis apibrėžto ir nežaboto, prigimties įstatymų diktuojamo – priešprieša. „Kelias į Indiją“ – geriausias ir daugiausia ginčų sukėlęs antikolonijinis Forster romanas.
Peteris Høegas (g. 1957 m. Kopenhagoje) — žymiausias šiuolaikinis danų rašytojas, visame pasaulyje išgarsėjęs romanu „Panelės Smilos sniego jausmas“. Sukėlęs furorą, rašytojas dešimčiai metų „apsigaubė“ tyla. Dingo. Tam, kad grįžtų su nauju romanu „Tylioji mergaitė“ — knygoje, kurioje vėl, tik kitaip, galima išgirsti panelės Smilos atbalsį. Ieškodamas paslaptingos tyliosios mergaitės, unikalia muzikine klausa pasižymintis klounas… Skaityti toliau »
Fabio Volo ‒ italų rašytojas, aktorius, televizijos ir radijo laidų vedėjas. „Dar vieną dieną“ – ketvirtoji autoriaus knyga, ji sulaukė didžiulės sėkmės: parduota daugiau nei milijonas jos egzempliorių. Romanas išleistas daugelyje šalių, o 2011 metais pagal knygą sukurtas filmas, kurio scenaristas ir pagrindinis aktorius pats Fabio Volo. Pasak knygos autoriaus, patirti naują meilę – įsimylėti… Skaityti toliau »
Šis romanas – tai pasakojimas apie nepakartojamos moters gyvenimą, į kurį įsipina ne mažiau intriguojantys jos senelių, tėvų, vyrų ir kitų per gyvenimą sutiktų žmonių likimai. Rašytojas, tikras šiaurietis, savo personažų istorijas pasakoja be pagražinimų – jos juokingos ir liūdnos, šiurkščios ir švelnios, labai tikroviškos ir persmelktos puikaus juodojo humoro. Skaitytojui prieš akis praslinks ne… Skaityti toliau »
K. Abė vienas žymiausių šiuolaikinių Japonijos rašytojų,išgarsėjęs filosofine proza. Filosofiniuose alegoriniuose romanuose „Moteris smėlynuose“ (1963) ir „Svetimas veidas“ (1964) rašytojas kelia žmonių susvetimėjimo, asmenybės niveliacijos, vienišumo kapitalistinėje visuomenėje problemas.
Ana jaučiasi laiminga — ji jauna, puikiai atrodo ir dirba mėgstamą darbą. Tik viena smulkmena… Ana mielai atsikratytų prisiminimų apie mokykloje patirtas patyčias. Kai Džeimsas Freizeris, baisiausių košmarų dalyvis, vėl grįžta į jos gyvenimą, merginos pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Atrodo, kad Džeimsas dabar jau visai kitas žmogus: mandagus, subrendęs. Juk žmonės keičiasi? Bet kodėl Ana… Skaityti toliau »
Praėjus dvejiems su puse metų po baisios tragedijos, Nastia Kašnikova, tapusi tik šešėliu tos mergaitės, kokia kitados buvo, persikelia į naują miestą, pasiryžusi nuslėpti savo skaudžią praeitį ir neįsileisti nieko į širdį. Tačiau paauglės planas žlunga, kai ji pajunta nepaaiškinamą trauką tokiam pat atsiskyrėliui kaip ir ji — Džošui Benetui, kuris septyniolikos metų liko vienui… Skaityti toliau »
Viskas prasidėjo, kai per pavojingą vakarėlio žaidimą ją pavaišino nealkoholiniu gėrimu su LSD priemaiša. Per kelis mėnesius ji įstrigo žemyn vingiuojančioje spiralėje, kuri iš jaukių namų ir mylinčių artimųjų rato nutrenkė į bjaurias negailestingo miesto gatves. Ši kelionė atims jos nekaltybę, jaunystę ir galiausiai… gyvenimą.
Knygos herojė Ofelija – išvaizdi, protinga, vieniša, pasitikinti savimi ir turinti savitą požiūrį į gyvenimą. Šiai moteriai nesvetimas atviras flirtas ar vienos nakties nuotykiai. Ofelija tikrai moka džiaugtis gyvenimu ir pasiekti tai, ko nori. Tai knyga apie moters pasaulį, ji pilna optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo, įkvepia ir pakelia ūpą. Bet kokios problemos knygos herojei tėra… Skaityti toliau »
Johnas Maxwellas Coetzee (Džonas Maksvelas Kutsė, gim. 1940) — PAR rašytojas, išleidęs apie dvidešimt knygų ir apdovanotas daugiau kaip dešimčia garsių premijų, tarp jų du kartus Bookerio premija: 1983 m. už romaną Maiklo K gyvenimas ir laikai (liet. 2005) ir 1999 m. už romaną Nešlovė (liet. 2002). Lietuvių kalba dar išleistas J. M. Coetzee romanas… Skaityti toliau »
„Balandžio ragana“ (1997) susilaukė nepaprasto pasisekimo Švedijoje ir išversta į keliolika kalbų. Romano tema — fasadinės gerovės šešėlyje atsidūrusių žmonių tragedija. Jo herojės, keturios moterys, kiekviena sayaip kabinasi į gyvenimą ir kovoja dėl savo vietos pasaulyje. Autorė puikiai suderina modernias raiškos priemones su didžiule įtaiga ir atviru jausmingumu.
Kartais, pravėrę mamos praeities duris, randate savo ateitį… Mereditė ir Nina Vitson yra labai skirtingos seserys. Viena namie augino vaikus ir prižiūrėjo šeimos obelų sodą, kita siekė savo svajonės ir keliavo po pasaulį, norėdama tapti fotožurnaliste. Tačiau kai susirgo jų mylimas tėvas Evanas, šios dvi nutolusios moterys vėl susitiko. Šalia buvo šalta, įtari mama Ania,… Skaityti toliau »
Tai tikra istorija, pasakojanti apie moterį, panorusią ištrūkti iš kasdienės rutinos, kad geriau suvoktų, kas ir kokia ji yra iš tikrųjų, atmetus visas — motinos, žurnalistės, buvusios žmonos, vienišos moters — etiketes. Knygos autorė leidžiasi į kelionę po užsienio šalis, kur iš naujo mokosi būti spontaniška, drąsi, nebijoti naudotis progomis ir nuoširdžiai džiaugtis.
Antroji knyga apie Elą ir Mičą. Vasara baigiasi, ir Ela su Miču vėl turi išsiskirti. Abu jaunuoliai turi planų ir siekia įgyvendinti svajones, tačiau ilgisi vienas kito ir mėgina išsaugoti jausmus bei ryšį nepaisydami atsiradusių kliūčių. Vis dėlto vienas įvykis ir netikėtas Elos sprendimas jų santykiams sukelia didelį pavojų… Knygos autorė Jessica Sorensen (Džesika Sorensen)… Skaityti toliau »
Ką mums reiškia nuotraukos? Vieniems tai – smagi pramoga, kitiems – visiškai nereikšmingas dalykas. Tačiau yra ir trečioji grupė, kuriai priskirčiau didesnę dalį žmonių. Šie žmonės nuotraukoms skiria kur kas svarbesnę reikšmę. Kodėl? Ogi todėl, kad nuotraukos mums gali priminti ne tik pačius svarbiausius mūsų gyvenimo epizodus, bet ir parodyti, kokie jauni kadais buvo tėvai,… Skaityti toliau »
Pagaliau pirmą kartą lietuvių kalba pasirodo vieno garsiausių amerikiečių rašytojo Džeko Londono autobiografinė apysaka „Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”. Tai pasakojimas apie save ir apie draugystę su alkoholiu, kurį autorius, sekdamas viena anglų liaudies daina, vadina Džonu Miežiumi. Knyga ne tik nudžiugins gausius „Raito Jūreivio” gerbėjus, bet bus nepaprastai įdomi ir nesusipažinusiems su šio… Skaityti toliau »
Ar galima dėl meilės išsižadėti savęs? Ar išsižadėjus savęs lieka vietos meilei? Į šiuos klausimus neatsakys ir šis romanas. Tačiau skaidrus, trapus Madeleine Bourdouxhe pasakojimas, nenuspėjama jo pabaiga prikausto dėmesį ir užvaldo jausmus. Atrodytų, paprasta istorija apie ištikimybę neištikimam žmogui, apie meilę tam, kuris tavęs nebemyli, perauga savo pačios siužetą ir sužadina pačias prieštaringiausias nuotaikas… Skaityti toliau »
Po audringų žiemos įvykių Keitė, Maiklas ir Ema trokšta toliau ieškoti dingusių tėvų. Deja, jiems patiems gresia didelis pavojus, todėl burtininkas Stanislavas Pimas paslepia vaikus Edgaro Alano Po beviltiškų ir nepataisomų našlaičių prieglaudoje. Čia, pasak jo, jie būsią saugūs. Burtininkas labai klysta! Netrukus priešai aptinka vaikų pėdsakus, ir Keitė, bėgdama nuo persekiotojų, atsiduria šimto metų… Skaityti toliau »
Pasakojimą sudaro Glasų šeimos jauniausio vaiko Franės išgyvenimai ir dvasiniai ieškojimai. Rašytojui svarbūs autentiški herojų pokalbiai, jų gyvenamoji aplinka, jis įsitikinęs, kad tiesą galima rasti pačioje kasdieniškiausioje situacijoje, kad gyvenimo paslaptis gali būti suvokta intuityviai ir ne iš karto. Džeromas Deividas Selindžeris (1919–2010) – amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs romanu „Rugiuose prie bedugnės”, jau laikomu literatūros klasika.… Skaityti toliau »