Serija: „The Ringing Cedars of Russia #4“. Ketvirtoji serijos „Skambantys Rusijos kedrai” knyga, kurios pagrindinė veikėja – Anastasija, nepaprasta Sibiro kedrų miškuose užaugusi mergina, savo gebėjimais ir išradinga mąstysena pranokstanti bet kurį mūsų laikų žmogų. Šioje knygoje savitai ir su didžiule meile kalbama apie Dievą, visų mūsų Tėvą, apie pasaulio sukūrimą ir apie žmogų, Dievo… Skaityti toliau »
Serija: „The Ringing Cedars of Russia #6“. Šeštoji serijos ,,Skambantys Rusijos kedrai” knyga, kurios pagrindinė veikėja – Anastasija, nepaprasta Sibiro kedrų miškuose užaugusi mergina, savo gebėjimais ir išradinga mąstysena pranokstanti bet kurį mūsų laikų žmogų. Šioje knygoje nauju, netikėtu rakursu nušviečiama žmonijos praeitis ir nuostabios ateities galimybės, įdomiai pasakojama apie vaikų auklėjimą.
Serija: „The Ringing Cedars of Russia #8.20“. Antroje aštuntos serijos knygos dalyje pakiliai ir šviesiai kalbama apie Meilę, apie jos kultūrą, parodoma, kiek išminties ir kiek Visatos suvokimo turi senovinės sutuoktuvių, vaiko pradėjimo, jo laukimo ir gimimo apeigos, pasakojama, kaip sugrąžinti Meilę ir pagarbą į dabartines šeimas.
„Pasaulio širdis“ – tai XX a. teologijos klasika, krikščioniškosios literatūros deimantas. „Pasaulio širdį“ turėtume vertinti kaip katalikiškosios teologinės ir dvasingumo tradicijos esmės, suspindėjusios su nauja jėga, atskleidimą. Knyga tikrąja žodžio prasme kviečia į dinamišką viziją, vaizdingą kelionę. Skaitytojas panardinamas ne į teologinių koncepcijų pasaulį, bet į vaizdingai ir intuityviai suvokiamą tikrovės dramą. Joje nuopuolis ir… Skaityti toliau »
„Beribė meilė yra vienintelė tiesa, visa kita – iliuzija” arba Apie išgalvotą pasaulį, kurį mes regime kaip tikrą. Populiarus britų rašytojas Deividas Aikas (David Icke) yra žinomas kaip vaidinamųjų sąmokslo teorijų kūrėjas. Šioje knygoje, remdamasis gausia faktine medžiaga, jis stengiasi atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų valdo žmoniją ir kas slypi už šios iliuzinės tikrovės… Skaityti toliau »
„Nesaugaus gyvenimo išmintis: žinia nerimo amžiui“ (1951) – britų filosofo Alano Wilsono Wattso pasakojimas apie tai, kaip nesivaikyti materializmo, mažiau pasiduoti rytojaus vilionėms ir žengti į „labiausiai neapčiuopiamą teritoriją” – dabarties akimirką. Mūsų epochą kausto beprecedentis nerimas. Didžiąją dalį laiką iššvaistome ateities planams kurti. Tikėjimas ateities progresu tėra saviapgaulė. Tušti ateities lūkesčiai ir gailūs praeities… Skaityti toliau »
Glorija Polo „mirė“ per nelaimingą atsitikimą – ji keletą dienų gulėjo komoje, gyvybę palaikė tik prietaisai. Komos metu Glorija buvo anapusinėje tikrovėje ir grįžo liudyti netikintiesiems. Glorija Polo patyrė ypatingą mistinį išgyvenimą. Ši patirtis taip ją sukrėtė, kad Viešpaties valia Glorija tapo balsu, šaukiančiu į šiuolaikinę „tikėjimo dykumą“. Jos liudijimo esmė ir pats išgyvenimas… Skaityti toliau »
Danutė Kalinauskaitė nuolat savo apsakymus ir noveles publikuoja kultūrinėje spaudoje – savaitraštyje Šiaurės Atėnai, žurnale Metai. Rašytoja yra gavusi Antato Vaičiulaičio premiją už apsakymą ”Namo”. „Šią knygą galima pavadinti santakos knyga, santaką suvokiant keleriopai. Pirmasis aspektas: žanras. Esė čia įteka į novelę ir atvirkščiai, nors novelės tėkmė, regis, stipresnė. Santaka yra energetiškai aktyvi erdvė, žadanti… Skaityti toliau »
Ši knyga – skola Lietuvos etnologams, studentams ir etnine kultūra besidomintiems skaitytojams. Per keliolika metų susikaupė pluoštas tekstų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties liko nepublikuoti (pavyzdžiui, mokslinių konferencijų pranešimai ir tezės) arba buvo publikuoti ne lietuvių kalba ir ne Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose bei knygose (pavyzdžiui, į ukrainiečių kalbą verstos Algirdo Juliaus Greimo knygos įvadas),… Skaityti toliau »
Esė, pokalbiai Vanda Juknaitė, įsitvirtinusi tarp stipriausių prozos meistrų, nuolat reflektuoja gyvenimą ir kultūrą savo eseistikoje, parašytoje jautria moters ranka. Pirmas šios knygos kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. Greta šio ir kitų eseistikos spausdinami pokalbiai, kuriuose įdėmiai žvelgiama į dabartines permainas. Įsitikinimo galia, dvasios vertybių… Skaityti toliau »
Baltų religinės reformos
Algirdas Julius Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jo paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos Greimo mitologinės studijos „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990), pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė (1970), rankraštyje likę Gedimino sapno… Skaityti toliau »
G.Beresnevičius šioje knygoje nebando pateikti Lietuvos istorijos santraukos.Jo tikslas- apmąstyti tautos likimą. Ši knyga ir provokuoja, ir padeda susivokti. Laiko ašmenys- metafora, aprėpianti visą lietuvių istorinį kelią nuo barbarybės iki šiandienos. Dabarties politiniai posūkiai šaknijasi ūkanotoje praeityje, laiko ašmenys perrėžia mūsų naivumą bei mitus ir atveria mūsų ateities perspektyvą.
“Religijotyros objektas – religijos. (…) Religijos gimsta, skleidžiasi, patiria sukrėtimus, nuosmukio ir pakilimo laikotarpius, reformas ir kontrreformacijas, įtakas, įvairiais laikotarpiais kiek kitaip ar visiškai kitaip interpretuoja tuos pačius simbolius, nyksta, paradoksaliai paveikdamos jas nugalėjusias naujas religijas… Religijos turi pačių įvairiausių kultų: mišios krikščionybėje tiek pat yra kultas, kiek ir siaubingos žmonių aukos actekų religijoje ar… Skaityti toliau »
Šiame darbe, remiantis archeologine, etnografine medžiaga, tautosaka, istorijos bei mitologijos šaltiniais, aptariami bendriausi baltų pasaulėžiūros bruožai, religija ir mitologija, išryškinami baltų visuomenės organizacijos ir kultūros dėsningumai.
Naujojo atgimimo išvakarės. Kontrsekuliarizacijos Lietuvoje kontūrai
Mitinės lietuvių sakmių būtybės
Eseistika
Remiantis senaisiais lietuvių mitologijos šaltiniais, tautosaka, etnografine ir kalbine medžiaga, knygoje nagrinėjamas svarbiausias chtoniškasis lietuvių folkloro ir mitologijos personažas velnias, aiškinamos jį pagimdžiusios socialinės priežastys. Analizė praplečia senosios lietuvių mitologijos supratimą, teikia daug vertingų duomenų visiems, besidomintiems lietuvių etnokultūra. Skiriama folkloristams, etnografams, lietuvių tradicinės kultūros tyrinėtojams.
2015-2016 m. archyvuose ir bibliotekose buvo renkamos, žvalgomosiose ekspedicijose tikslinamos ir pildomos žinios apie baltų religijos šventvietes Joniškio rajone. Plačiam skaitytojų ratui skirtą leidinį „Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas” pradeda įvadas, jame nagrinėjami su šventviečių paieška, apsauga ir tyrimais susiję klausimai. Toliau aprašomos 225 vietos, skelbiamos jų geografinės padėties koordinatės, matavimai, daugelis archeologinių, istorinių, tautosakinių… Skaityti toliau »