Serija: „The Ringing Cedars of Russia #8.20“. Antroje aštuntos serijos knygos dalyje pakiliai ir šviesiai kalbama apie Meilę, apie jos kultūrą, parodoma, kiek išminties ir kiek Visatos suvokimo turi senovinės sutuoktuvių, vaiko pradėjimo, jo laukimo ir gimimo apeigos, pasakojama, kaip sugrąžinti Meilę ir pagarbą į dabartines šeimas.
Serija: „The Ringing Cedars of Russia #7“. Septintojoje serijos knygoje akivaizdžiai: žmogaus troškimai išsipildys, jeigu jis imsis nuoseklios ir atkaklios veiklos, kad to pasiektų, nes Dievas žmogui yra davęs naudotis pačią stipriausią Visatos energiją, gebančią formuoti jos turėtojo likimą. Ši energija -tai žmogaus mintis.
Serija: „The Ringing Cedars of Russia #8.10“. Aštuntojoje serijos knygoje, pirmoje jos dalyje, kalbama apie tai, kad neįtikėtiname chaose, apėmusiame žmonių sąmonę, atsirado žmonių, kurie ne žodžiais ir ne religinių traktatų paveikti, pakeitė savo požiūrį į Dievo kūriniją. Jie ėmė keisti savo gyvenimo būdą: dar patys ligi galo nesuvokdami savo kūrybos užmojų, tuos savo veiksmus… Skaityti toliau »
„Pasaulio širdis“ – tai XX a. teologijos klasika, krikščioniškosios literatūros deimantas. „Pasaulio širdį“ turėtume vertinti kaip katalikiškosios teologinės ir dvasingumo tradicijos esmės, suspindėjusios su nauja jėga, atskleidimą. Knyga tikrąja žodžio prasme kviečia į dinamišką viziją, vaizdingą kelionę. Skaitytojas panardinamas ne į teologinių koncepcijų pasaulį, bet į vaizdingai ir intuityviai suvokiamą tikrovės dramą. Joje nuopuolis ir… Skaityti toliau »
„Beribė meilė yra vienintelė tiesa, visa kita – iliuzija” arba Apie išgalvotą pasaulį, kurį mes regime kaip tikrą. Populiarus britų rašytojas Deividas Aikas (David Icke) yra žinomas kaip vaidinamųjų sąmokslo teorijų kūrėjas. Šioje knygoje, remdamasis gausia faktine medžiaga, jis stengiasi atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų valdo žmoniją ir kas slypi už šios iliuzinės tikrovės… Skaityti toliau »
„Nesaugaus gyvenimo išmintis: žinia nerimo amžiui“ (1951) – britų filosofo Alano Wilsono Wattso pasakojimas apie tai, kaip nesivaikyti materializmo, mažiau pasiduoti rytojaus vilionėms ir žengti į „labiausiai neapčiuopiamą teritoriją” – dabarties akimirką. Mūsų epochą kausto beprecedentis nerimas. Didžiąją dalį laiką iššvaistome ateities planams kurti. Tikėjimas ateities progresu tėra saviapgaulė. Tušti ateities lūkesčiai ir gailūs praeities… Skaityti toliau »
Glorija Polo „mirė“ per nelaimingą atsitikimą – ji keletą dienų gulėjo komoje, gyvybę palaikė tik prietaisai. Komos metu Glorija buvo anapusinėje tikrovėje ir grįžo liudyti netikintiesiems. Glorija Polo patyrė ypatingą mistinį išgyvenimą. Ši patirtis taip ją sukrėtė, kad Viešpaties valia Glorija tapo balsu, šaukiančiu į šiuolaikinę „tikėjimo dykumą“. Jos liudijimo esmė ir pats išgyvenimas… Skaityti toliau »
Baltų šventviečių studija
Dainiaus Razausko knyga „Vytis simbolikos požiūriu” siūlo atsakymą į vis rečiau bekeliamą, reikšmingą klausimą: kokia yra gelminė mūsų herbo – Vyčio – prasmė? Ką simbolizuoja baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname fone? Žmogaus ir žirgo vienovė išreiškia aukštesniosios prigimties triumfą; kovojantis karys yra tiek dvasinės, tiek ir materialios pergalės įvaizdis; baltasis raitelis – tautos tapatumo… Skaityti toliau »
Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg). Osetinų tradicijoje esama demono, milžino vardu vajugas (wcejug arba wcejyg), kilusio iš jų protėvių skitų vėjo dievybės Vajuko (Vayuka-). Savo būdingais bruožais osetinų vajugas irgi nepaprastai primena vėją – „blogąjį” vėją, vėjo demoną, gerai žinomą ir lietuvių tautosakoje. O… Skaityti toliau »
Ryto ratų ritmai
Senovės lietuvių dievas Perkūnas: Kalboje, Tautosakoje, Istoriniuose šaltiniuose
Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose
Pasaulyje plačiai žinomo mūsų tautiečio A. J. Greimo knyga sudaryta iš dviejų skirtingais dešimtmečiais parašytų lietuvių mitologijos studijų: „Apie dievus ir žmones“ ir „Tautos atminties beieškant“. Mitologijos tyrinėjimą Greimas supranta kaip kultūros archeologiją, naudoja tokius metodus, kurie padeda iš „kelių atskirų šukių“, iš rašytiniuose šaltiniuose ir tautosakoje fiksuotų paskirų mūsų mitologijos fragmentų, rekonstruoti amžių būvyje… Skaityti toliau »
Danutė Kalinauskaitė nuolat savo apsakymus ir noveles publikuoja kultūrinėje spaudoje – savaitraštyje Šiaurės Atėnai, žurnale Metai. Rašytoja yra gavusi Antato Vaičiulaičio premiją už apsakymą ”Namo”. „Šią knygą galima pavadinti santakos knyga, santaką suvokiant keleriopai. Pirmasis aspektas: žanras. Esė čia įteka į novelę ir atvirkščiai, nors novelės tėkmė, regis, stipresnė. Santaka yra energetiškai aktyvi erdvė, žadanti… Skaityti toliau »
Ši knyga – skola Lietuvos etnologams, studentams ir etnine kultūra besidomintiems skaitytojams. Per keliolika metų susikaupė pluoštas tekstų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties liko nepublikuoti (pavyzdžiui, mokslinių konferencijų pranešimai ir tezės) arba buvo publikuoti ne lietuvių kalba ir ne Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose bei knygose (pavyzdžiui, į ukrainiečių kalbą verstos Algirdo Juliaus Greimo knygos įvadas),… Skaityti toliau »
Esė, pokalbiai Vanda Juknaitė, įsitvirtinusi tarp stipriausių prozos meistrų, nuolat reflektuoja gyvenimą ir kultūrą savo eseistikoje, parašytoje jautria moters ranka. Pirmas šios knygos kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. Greta šio ir kitų eseistikos spausdinami pokalbiai, kuriuose įdėmiai žvelgiama į dabartines permainas. Įsitikinimo galia, dvasios vertybių… Skaityti toliau »
Baltų religinės reformos
Algirdas Julius Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jo paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos Greimo mitologinės studijos „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990), pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė (1970), rankraštyje likę Gedimino sapno… Skaityti toliau »
G.Beresnevičius šioje knygoje nebando pateikti Lietuvos istorijos santraukos.Jo tikslas- apmąstyti tautos likimą. Ši knyga ir provokuoja, ir padeda susivokti. Laiko ašmenys- metafora, aprėpianti visą lietuvių istorinį kelią nuo barbarybės iki šiandienos. Dabarties politiniai posūkiai šaknijasi ūkanotoje praeityje, laiko ašmenys perrėžia mūsų naivumą bei mitus ir atveria mūsų ateities perspektyvą.