Serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Maironis (tikr. Jonas Mačiulis, 1862–1932), iškiliausias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių poetas, neblėstančio populiarumo dainius, neišsitenka vien literatūros rėmuose. Kartu jis yra pirmojo Lietuvos atgimimo simbolis, įaugęs į žmonių sąmonę. Knygoje spausdinama jo lyrika – paskiausioji „Pavasario balsų“ versija (1927) – ir žymioji… Skaityti toliau »
Naujuose žinomo poeto eilėraščiuose skleidžiasi kasdien patiriami išgyvenimai, dabartinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai. Knygoje išsiskiria „sankalbų“ ciklas, tęsiantis poeto pokalbį su mirusiais meno žmonėmis. Akivaizdi saiko ir tvarkos pozicija: visą rinkinį sudaro tik lakoniškosios tankos, tam tikra jų sistema.
Tai netikėtų, originalių poetinių formų knyga – žodžiai, skiemenys, svetimvardžiai, tradicinė ir netradicinė eilėdara, poetinė proza, visa ši įvairovė pasitelkiama mintims ir išgyvenimams reikšti. Poetė prisiliečia prie daugelio dabarties socialinių aktualijų, jos reagavimai aštrūs ir raiškūs.
Mate Matišićius (g. 1965) yra vienas iš svarbiausių ir originaliausių šiuolaikinių kroatų rašytojų, jo populiarumą liudija vertimai į gausybę kalbų ir Europos teatrų repertuarai. Tai konvencijų nepripažįstantis autorius – ne vieną šokiruojantis, gąsdinantis ir piktinantis, o daug kam tiesiog nepatogus. Vienoje kūrybos sferoje neišsitenkantis talentas M. Matišićius yra ir puikus džiazo muzikantas, kompozitorius bei scenaristas.… Skaityti toliau »
„Išlydžių zonos“ – trečiasis konceptualus jaunosios kartos poeto Gyčio Norvilo (g. 1976) eilėraščių rinkinys, kibirkščiuojantis eksperimentiniais naujų raiškos formų ir teminių laukų išlydžiais. Aukštą poetinę įtampą jame sukuria nervingai trūkčiojančios metaforos ir archajiškų įvaizdžių blyksniai, įelektrinantys modernios kasdienybės substanciją. Kompoziciškai vientisa ir itin vizuali knyga vainikuoja brandžius avangardinės poetikos eksperimentus, atliktus ankstesniuose poezijos rinkiniuose… Skaityti toliau »
„Pasaulis kurio nėra“ – tai trečiasis tapytojo ir poeto timbuktuoidinis susitapatinimas. Pasaulis, kurį regime, nebegrįžta, bet mes galime ten patekti bent dalinai dėka raidžių, spalvų, skaičių, slaptingų pinkodų bei vaizduotės fenomeno, kuri kaip dievo dvasia virš nuolat kuriamo pasaulio vandenų plavena, sugriuvus jos bazei. Pasaulį, kurio nėra, jums dovanoja tapytojas Arvydas Palevičius ir… Skaityti toliau »
„Kur pakastas šuva“ – tai antrasis tapytojo Arvydo Palevičiaus ir poeto Gintaro Patacko simbiozinis susiliejimas. Tvirtai atsirėmę į sėkmingą pirmąjį kūrybinį aktą – bendrą knygą „Širdies aikštėj jų kenotafas“, autoriai toliau gilinasi į kelio pradžios ir kasdienybės dulkių, mirties simbolių ir meilės kodų kautynes siaurose Kauno gatvėse ir kvartaluose. Jų ironiškai skvarbus žvilgsnis… Skaityti toliau »
Šeštas žinomo poeto eilėraščių rinkinys. Šia knyga autorius užsklendžia vientisą kūrybos ciklą, pradėtą rinkiniu „Laužiu antspaudą“ (2008) ir pratęstą rinkiniu „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (2010). Žmogiškųjų įtampų būsenas, burtažodžio galių imperatyvus lydi poetiniai pranešimai iš vadavietės – niuansuota knygų ciklo visumos plėtotė.
Janinos Survilaitės eilėraščių ciklai „Smėlio krikštai” – tai meilės savo savo tėvynei išpažinimas. Šis jausmas ypač skausmingas poetei, gyvenančiai toli nuo namų nuo pradžios. Alpių mįslingumas ir grožis tik dar labiau pagilina Lietuvos ilgesį, atgaivina istorinę atmintį bei prisiminimus apie tuos, kurie ilsisi gimtojoje žemėje.
2003 metais rinkiniu „Skrendant nelieka pėdsakų“ debiutavusio poeto antra knyga. Pasak autoriaus, „apytiksliai trys“ – tai kalbos ir tostai įvairioms progoms, sąnašų ir išnašų rinktinė, ironiškai romantiška lyrika (viltis įskaičiuota), tradicinis postmodernizmas.
Šešiolikos latvių poetų rinktinių eilėraščių knyga atspindi dabartinę latvių poezijos padėtį, skirtingus braižus bei tendencijas. Spausdinami Nepriklausomybės laikotarpio eilėraščiai. Iš latvių kalbos išvertė, antologiją sudarė bei žinias apie autorius parašė poetė, literatūrologė Erika Drungytė. „Kai buvau maža mergaitė, žavėjausi, kad mano diedukas Leonas Drungys prenumeruoja ir skaito latvišką spaudą. Jo tėviškė – Židikai, ten… Skaityti toliau »
Džajadevos draminė lyrinė poema (Apgiedotasis Govinda), parašyta XIII a. pradžioje Rytų Indijoje, Orisoje, yra unikalus devocionalios sanskrito literatūros kūrinys, tapęs vienu svarbiausių viduramžių ir šiuolaikinio vaišnavizmo įkvėpimo šaltinių. Poemoje vaizduojami dievo Krišnos meilės žaidimai su piemenaite Radha pavasarį Jamunos upės pakrantėje. Šis tantrine devocionalumo (bhakti) dvasia sukurtas kūrinys atskleidžia meilės jausmų įvairovę ir yra kupinas… Skaityti toliau »
Rezistencijos poezija
Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Išvarymas” pasakoja apie lietuvių ir kitų imigrantų tapatybės paieškas Londone, sukurta autoriaus šiame mieste rinktų autentiškų istorijų pagrindu. Pagal ją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2011-ųjų pabaigoje pastatytas to paties pavadinimo režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis, kuris iškart po premjeros buvo tituluotas didžiausiu pastarojo dešimtmečio teatro įvykiu.
„Raudoni sandaliukai“ – septintoji Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktorės žvilgsnis į save, dviejų esybių – senstančio kūno ir senatvę neigiančios sielos, gyvenimo patirties įsitvėrusio proto ir vilties ieškančios širdies dialogas. Apie ką autorė kalba su savimi ir skaitytoju? Apie mažus kasdienybės stebuklus, susitikimus su Lietuvos miestų ir miestelių žmonėmis, grįžimą į… Skaityti toliau »
2012 m. buvo išleista lenkų poetės Barbaros Gruszkos-Zych ir lietuvio Juliaus Kelero dvikalbė meilės lyrikos knyga „Dviese apie meilę“. 2014 m.metais pasirodė antroji „serijos“ knyga, kurioje apie meilę kalbasi Julius Keleras bei poetė Aldona Gustas. Knyga išleista lietuvų bei vokiečių kalbomis, iliustruota Eglės Kuckaitės bei Aldonos Gustas piešiniais. Aldona Gustas (g. 1932) – lietuvių rašytoja… Skaityti toliau »
K. Ostrauskas – ryškiausias avangardistinės dramos atstovas lietuvių literatūroje, absurdo teatrui artimomis priemonėmis nagrinėjantis susidūrimo su likimu ir mirtimi patirtį. Vietoj tradicinių personažų jo dramose veikia metaforinės figūros; iracionalių, neretai parodoksalių situacijų vidinę įtampą sukuria minties raidos dinamika, o ne dramatinio įvykio plėtotė. Vienaveiksmėse pjesėse ir mikrodramose taip pat atpažįstama postmodernistinės estetikos stichija: žaidimas kultūriniais,… Skaityti toliau »
Poezija Skaitmeninta iš knygų Sigitas Parulskis. Iš ilgesio visa tai. Poezija. Vilnius: Vaga, 1990; Sigitas Parulskis. Marmurinis šuo. Rinktinė. Vilnius: Baltos lankos, 2004.
Skaitmeninta iš knygos: Jonas Aistis. Daina graudyn ir įstabyn. Jono Aisčio poezijoje susipina romantinės ir modernistinės tendencijos, nuoširdumas ir ironija. Ryški pačios poezijos, kūrybos refleksija. Eilėraštis kuriamas ne tik kaip asmeninių jausmų raiška, bet ir kaip autonomiškas pasaulis, paneigiantis realybės dėsnius. Šią tendenciją rodo polinkis į rafinuotą, pasaką primenantį vaizdą. Į savo lyriką Aistis įtraukia… Skaityti toliau »
Apsakymas. Skaitmeninta iš knygos: Jonas Biliūnas. Laimės žiburys. Vilnius: Vaga, 1976.