Romane „Adomo obuolys“ žmogaus psichika padėta tarsi po padidinamuoju stiklu. Žmogaus psichikoje atsiveria keli vidiniai sluoksniai (intelektualinis, moralinis, biologinis), tarp kurių vyksta nuolatinė trintis. Valingą ir drovų Augustiną Kamanį drasko dirglus erotinis instinktas, kaip ir Leoną Blumą J.Joyce’o romane „Ulisas“, užkrečiąs visus jo pojūčius nervingu irzlumu ir virstąs neretai šizofrenišku košmaru. Kiekvieną jo poelgį paralyžiuoja… Skaityti toliau »
Meilė, džiazas ir velnias“ – tai žiauri jaunimo gyvenimo realybė. Pagrindinė pjesės veikėja septyniolikmetė Beatričė groja džiazą su trimis maištaujančiais vaikinais – Andriumi, Juliumi ir Luku, kurie nėra pats geriausias pavyzdys jaunai merginai – jie geria, yra linkę į smurtą ir konfliktus, neturi jokių žmogiškųjų vertybių, jokių idealų, jie nesutaria su tėvais, vaikystėje nei vienas negavo… Skaityti toliau »
Pasakos gali būti įdomios tiek suaugusiam, tiek jaunajam skaitytojui. Jau keletą dešimtmečių literatūros tyrinėtojai ir kritikai J. Kaupo pasaką apibūdina kaip turinčią gilią žmogišką prasmę, rinktinio vaizdo, filosofinės minties ir pasakos nuotaikos sintezę. Knyga „Daktaras Kripštukas pragare“ pirmoji lietuvių literatūroje miesto pasaka. Čia spalvinga Kauno miesto panorama perkeliama į nuostabų pasakos audinį.
Poeto ir dramaturgo Rolando Rastausko (g.1954) eseistikos knyga, sudaryta iš 1993–2003 metais Lietuvos ryte spausdintų esė. Jose atsigręžiama į intelektualo gyvenimą sovietmečiu – tai unikalią istorinę vertę turintis žvilgsnis, ypač nušviečiant neoficialiosios to meto kultūros aspektus. Antra, apžvelgiami įvairūs Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai – nuo televizijos laidų iki teatro pastatymų, žiniasklaidos etc. Galiausiai čia rasime… Skaityti toliau »
Atgimimo atnešti pokyčiai žinomam fotomenininkui Algirdui Čiurliui – sudėtingas išbandymų metas. Vertybių kaita trikdo dvasinę pusiausvyrą. Blaškantis pavargsta širdis. Tenka operuotis. Reabilitacijos sanatorijoje, tarsi retrospektyviniame filme, šmėsčioja komplikuota praeitis ir nesubalansuota šiandienos realybė. Gavęs stebuklingą pratęsto gyvenimo dovaną, žmogus neišlaiko – pavargsta psichika.
Šis apsakymas tęsia Edvardo nuotykius ten, kur jie užsibaigė pirmojoje dalyje. Edvardas tampa pasiuntiniu, nors kažkada gyvenime prisiekė užsiimti TIK medžioklėmis ir nesivelti į jokius nuotykius (ir politiką). Deja, yra pasaulyje toks blogis – princesės. Jos sugeba pakeisti netgi tuos, kurie keistis nenori. Tikiuosi, ne į blogą…
Ar pamenate lietuvišką legendą apie piemenį, kuris beganydamas avis surado urvą, vedantį į senų senovėje nuskendusią pilį? Anot legendos, pilyje piemenį pasitikusi labai daili princesė apipylė vargšą turtais ir paleido atgal į paviršių. O netrukus panašių turtų užsimanė ir piemeniui užpavydėję plikbajoriai, kuriems, deja, toks pats žygis užsibaigė visai nesėkmingai. Tačiau gana legendų. Grįžkime į… Skaityti toliau »
Pagrindinės knygos herojės Deivės Tauraitės lūpomis pasakojama paauglės gyvenimo istorija, pasibaigusi tragiška penkiolikmetės žūtimi.Šis kūrinys – tai lyg savotiškas bandymas aiškintis, kodėl jauni žmonės savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo. Kas dėl to dažniausiai būna kaltas? Šeima? Mokykla? Draugai? Ar tiesiog beprotiškas mūsų gyvenimas?
„Vėjas nuo jūros“ nukelia skaitytoją į pušimis ir grybais kvepiančius Dzūkijos miškus. Ten, teritorijoje, iš kurios neįmanoma ištrūkti, klaidžioja keletas atsitiktinai į ją pakliuvusių jaunuolių. Bet ar tikrai atsitiktinai? Kas ir kodėl pakvietė juos prie ežero, kurio nėra jokiuose žemėlapiuose, siųsdamas baugius košmarus, kurie nesibaigia ir pabudus?.. Dėl savo netikėtų posūkių, ryškių veikėjų charakterių ir… Skaityti toliau »
Pirmojoje Jurgos Ivanauskaitės knygoje „Pakalnučių metai“ (1985) — jauno žmogaus pažiūros, gyvenimo būdas, kompleksai, vertybių krizė. Šia knyga pradėjusi literatūrinės kūrybos kelią, šiandien Jurga Ivanauskaitė, jau trylikos knygų autorė, skaitoma didžiosiomis Europos kalbomis.
Marinistines noveles parašė tolimojo plaukiojimo kapitonas – žmogus, kuriam jūra yra ir jo duona, ir gyvenimo pašaukimas. Pagal kuklius lietuviškosios marinistikos pavyzdžius Sigitas Šileris su šia knyga iššoka į viršų, ir kol kas nematyti, kas jį galėtų nustelbti. Kūriniai, trykštantys jaunatviškumu bei jūros oro prisodinta gyvenimo išmintimi, laiko požiūriu labai įvairūs: vienus pasakojimus kapitonas parašė… Skaityti toliau »
Eilėraščių rinktinė „Pasislėpusios saulės šviesoj” — pirmoji autoriaus išleista knyga. Skaitytojui suteikiama galimybė pažinti autorių, tarsi prisiliesti prie jo gyvenimo, drauge pažvelgti į žmogaus būties, egzistencijos probleminius klausimus iš įvairių pozicijų. Čia kiekvienas gali atrasti save visų pirma kaip žmogų, klausiantį: Kas ir kodėl aš esu?
Dažnai moterys sako, kad vyrai nemoka mylėti… Ar tikrai taip yra? Ar tikrai vyrai nesugeba mylėti ir neturi to jausmo? Brangieji skaitytojai, šioje knygoje aš noriu jums papasakoti keletą vyriškų istorijų, kuriose vyrai tikrai myli ir kaip jie moka mylėti…
Saulės, artėjančios prie keturiasdešimties, gražios ir išsiskyrusios moters, gyvenime netrūksta meilės trikampių, keturkampių… Ji – jau brandesnė asmenybė, dėl savo vaikų pasiryžusi nugalėti visas negandas, ieškanti atramos, mylimo ir ją mylinčio žmogaus, gyvenimo pilnatvės. Knygos herojės, jos draugų ir artimųjų jausmai bei troškimai liejasi iš puslapio į puslapį, kuriuos taip lengva versti padedant paplūdimio vėjeliui.… Skaityti toliau »
„Laimingi valandų neskaičiuoja” – trečiasis Onos Miliukaitės-Delonienės romanas (pirmąjį – „Geriausia diena – šeštadienis” – išleido leidykla „Alma litera” 2008-aisiais, o antrąjį – „Meilės uostas – Nida” – išleido „Eglės” leidykla 2009-aisiais. Autorė savo romanuose gvildena moterų herojų ir šalia jų esančių vyrų gyvenimo peripetijas, meilės ir neištikimybės temą. Autorė yra išleidusi ir tris poezijos… Skaityti toliau »
Pirmas rašytojo romanas. Tai savotiška jaunuolio, „nutylėtosios” kartos atstovo, išpažintis apie ieškojimus ir klajones, apie bandymus ištrūkti iš gyvenimo gniaužtų ir susirasti oazę, kur būtum laisvas. Kūrinio stilius išmargintas savitais periodais, užuominomis, ironijos blyksniais.
Visa ši knyga, visi (išskyrus vieną) į ją atrinkti tekstai parašyti po skyrybų, panašiai per trejetą metų (didžioji dalis spausdinta kultūros savaitraštyje Šiaurės Atėnai). Po lūžio, kurio vietoje atsiranda tuštuma, tuščia vieta, kur nejauku ir nepakeliama būti, kurioje reikia viską pradėti iš naujo, susikurti pasaulį ir patį save. Kurti peržengiant per prietarus, per savo paties… Skaityti toliau »
Autobiografinė knyga. Apysaka „Trečias gyvenimas“ — apie alkaną vaikystę ir joje įsimetusią skaitymo malonumo ligą, apie jaunystėje atėjusią meilę muzikai ir poezijai, lydimą godaus žiūrėjimo į pasaulį. Kartu tai pasakojimas ir apie kelis kaimo gyvenimus, ypač apie trečiąjį, svarbiausią, „nei aiškiai matomą, nei aiškiai girdimą“, tik nuvokiamą. Esė „žodžio paglostymas“ — tai ištikimybė žodžiui —… Skaityti toliau »
Aš – Onutė Šešupė, tokį slapyvardį pasirinkau savo poezijos skelbimui. Šešupė – mano gimtosios Suvalkijos simbolis ir nors šiuo metu gyvenu Aukštaitijoje, visa širdimi esu ten, prie Šešupės. Eiles kurti pradėjau dar jaunystėje. Sunkūs pokario metai, vaikystė, praleista vaikų namuose, pražydusi jaunystė ir pirmoji meilė – viskas išsiliejo eilėse. Deja, jaunystės eilėraščių neišsaugojau… Vėliau, atsidėjau… Skaityti toliau »
1880 m. pradžioje išsikėlęs į Bulgariją Dr. Jonas Basanavičius pradėjo ieškoti galimybių leisti užsienyje lietuvišką laikraštį Lietuvai. 1882 m. J.Mikšas, prieš tai pasitaręs su J.Šliūpu ir P.Vileišiu, laišku kreipėsi į Basanavičių, siūlydamas leisti laikraštį Lietuvai Mažojoje Lietuvoje. Dr. J. Basanavičius 1883m. sausio 7 d. laiškais J. Mikšiui ir A. Višteliauskui nurodė, kad toks laikraštis galėtų… Skaityti toliau »