Tai trumpų istorijų vėrinys. Žmonės, kuriuos autorė yra sutikusi, pasakoja paprastas ir stebuklingas istorijas, nutikimus, įžvalgas, stebisi, džiaugiasi, liūdi, ilsisi ar nerimauja. Į knygą patekę žmonės iš visų pasaulio kraštų – Lietuvos, Kinijos, Indijos, Gruzijos, Izraelio, Japonijos ir kitų, todėl galima pajusti visų jų unikalią kultūrą, gyvensenos įpročius ir religinius papročius. Knygoje taip pat daug… Skaityti toliau »
Sauliaus Tomo Kondroto romanas Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą (2 t.) primena rūmų labirintą. Aplink pagrindinę fabulą plėtojasi daugybė linijų, priklausančių paralelių sistemai. Tekstas konstruojamas kaip nenutrūkstantis įvairialypis dialogas. Svarbiausi įvykiai kyla iš centrinio personažo pokalbio su mirusiu posūniu. Siužetinė ašis yra egzistencinė priešprieša tarp dviejų brolių, atkartojančių mitinius Kaino ir Abelio modelius. Konradas priveda… Skaityti toliau »
Įsivaizduokite mažą raudoną dvejų durų automobiliuką, kurio priekyje sėdi mama ir tėtis, o pro nedidelius langus gale matyti vaikų galvos. Automobiliuką, kurio keleiviai niekur neskuba, dairosi į šonus, žiūri į dangų arba vieni kitiems į ausis. O kai žiūrėti (į šonus, dangų ar ausis) pabosta, iš automobiliuko pasipila keisti, su niekuo nepalyginami blusyno pasakojimai…Gendrutis Morkūnas,… Skaityti toliau »
Ši knyga papuoš ne vienos šeimos biblioteką. Ji atsako į daugelį klausimų, tarp jų – ir į tuos, užduoti kuriuos ne kiekvienam ateina į galvą. Apie Žalgirio mūšį – kaip tos dvi žmonių kariaunos surado viena kitą? Kaip bekele buvo vežamos dešimtis centnerių sveriančios patrankos? Ką valgė mūsų kariai ir iš kur… Skaityti toliau »
„Poetė sąmoningai renkasi sunkiausią kelią: asmeninius atsivėrimus atsveria mitologinėmis nuorodomis bei figūromis, pasakų bei legendų motyvais. Įstabios metaforų inkrustacijos čia įžeminamos prozinio kalbėjimo gaidomis, teksto lyrizmą išverčiant ne į dainingų posmų, o į baugių kinematografinių vaizdų seką“ – knygos redaktorius Rolandas Rastauskas.„Nieko nėra svaigiau nei skaityti talentingos poetės išrašytą autentišką ir todėl unikalią meilės istoriją“… Skaityti toliau »
Diena, kai sugriūva pasaulis, niekuo nesiskiria nuo kitų. Beatričė nė nepastebėjo, kaip virto pilka pele, pareigingai besirūpinančia sutuoktiniu ir dukrelėmis, kas rytą pėdinančia į bulvarinio laikraščio redakciją sukurpti dar kelių niekam nereikalingų straipsnių. Tačiau vieną dieną jos vyras Kristijonas pareiškia, kad išeina pas kitą moterį. O tada ir prasideda… Būna, širsti, net keiki likimą, kad… Skaityti toliau »
„Gyvenimo gėlė” – mistinės novelės gimusios iš sapnų ir tikrovės. Anapusinis „Aš” gali būti puikus draugas, padedantis gyventi ir pats besimokantis iš to „Aš”, kuris yra žmogus… Negimusio žmogaus gyvenimas; tamsoje radusio meilę tikrovė… ekstrasensinių savybių atspindys, pragaro valdovo žmogiškoji buitis yra gyvo žmogaus anapusinio gyvenimo patirtys. Tas žmogus kol kas esu… aš… Eilės, ritmas,… Skaityti toliau »
A.Ramono kūrybos rinktinėje, pavadintoje „Ramybės kalva” pateikiama esė, novelės, apysaka „Mikelis”, pamąstymai apie kūrybą. A.Ramono kalbėjimas negarsus. Jis nepatetiškas, nepakelia balso net didžiausios tragedijos akimirką, tarsi grotų kameriniais instrumentais. Tačiau jo intymus stilius yra labai įtaigus, tikras, jaudinantis. Intymumą ir kameriškumą įtvirtina tai, kad rašytojas nesitraukia nuo žmogaus dvasios gyvenimo ir labai atsargiai, jautriai prie… Skaityti toliau »
Šiame leidinyje spausdinamos Kazio Binkio nuotaikingos, pagaulios, didaktinės poemėlės vaikams. Kazys Binkis – avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas. 1922 m. išleido „Keturių vėjų pranašą“, 1924 m. kartu su kitais bendraminčiais (J. Petrėnu, S. Šemeriu, J. Tysliava ir kt.) įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“. Alijošiaus slapyvardžiu paskelbė satyrinių ir bumoristinių eiliuotų pasakojimų ir feljetonų.
Juozo Grušo noveles galima skirti į dvi pagrindines grupes: vienos yra lyrinio-intelektinio pobūdžio („Mergaitė ir vienišas žmogus”, „Karalaitė nebuvo protinga”, „Baimė ir nebaimė” ir kt.), kitos – paradoksinės, atvirai sąlygiškos, simbolinės („Tu mušei Adomą”, „Nuogi atrodo negražiai”, „Trys paradoksinės novelės apie švarą” ir kt.). Brandžiausios novelės pasižymi psichologinės analizės gilumu, žmogaus vidinių prieštaravimų vaizdavimu, netikėtomis… Skaityti toliau »
Psichologinis romanas „Miškais ateina ruduo“ (1957) — M.Katiliškio meniškiausias kūrinys. Romano ašis – lietuvis ir miškas. Veiksmo erdvė — miškų apsupta vieta kaip Lietuvos ženklas. M.Katiliškis pabrėžia ypatingą savo kuriamo pasaulio uždarumą. Romane kuriamas pasaulis ir jo žmonės gyvena gamtos laiko rėmuose. Jų dvasinis gyvenimas plėtojasi ir lemtis pildosi drauge su metų laikų kaita —… Skaityti toliau »
Jūsų rankose – pirmoji interneto dienraščio www.bernardinai.lt parengta knyga. Įvairi kaip gyvenimas. Tikiu, kad įdomi. Skirta ne tik puošti knygų lentyną, bet ir skaityti, skanauti tekstą, ginčytis su juo, nustebti. Knygoje „Bernardinai.lt: Aštuntoji diena“ – šešiolikos autorių tekstai. Įvairios temos, skirtingi stiliai ir stebėjimasis Viešpaties mums dovanotu pasauliu. Čia atrasite ir gerai žinomų asmenų –… Skaityti toliau »
Tai pasakojimas apie dvylikametį Adomą, kurio tėvai, išvykdami į Airiją uždarbiauti, palieka jį tetai atokiame Dzūkijos kaimelyje. Netikėtai berniukas įsitraukia į detektyvinę pokario dramos narpliojimo istoriją. IBBY Lietuvos skyrius pripažino meniškiausiai iliustruota 2010 metų knyga. Knyga papildyta istorinėmis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kita kontekstine medžiaga.
Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11-12 klasei, versija 1.0 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkai parengė elektroninę literatūros chrestomatiją 11 klasei. Ji apima visus į atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą įtrauktus lietuvių literatūros ir visuotinės literatūros kūrinius, kontekstą, straipsnius, pristatančius kultūros epochas bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio… Skaityti toliau »
1929-1930m. Vytauto garbei B.Sruoga parašė trijų veiksmų, devynių paveikslų dramą „Milžino paunksmė”. Tai istoriniais duomenimis paremta drama, iškelianti Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijoje. B.Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškam Vytauto šlovinimui, paradiniam aukštinimui. Vytauto idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas scenose nevaizduojamas, bet kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose visą laiką jaučiama… Skaityti toliau »
Svarbiausiu savo kūriniu, romanu „Kryžiai”, V.Ramonas stumtelėjo lietuvių prozą į naują kokybinę pakopą. Tai antrasis V.Ramono romanas, laimėjęs BALF’o premiją, išleistas Vokietijoje 1947m. „Kryžiai” vaizduoja pirmosios sovietų okupacijos laikus. Romanas nors ir tam tikrais atvejais ryškina krikščioniškosios ideologijos ir liberalinio materializmo susidūrimą, tačiau pirmiausia jis yra tragiškojo Lietuvos laikotarpio buities romanas. Čia sprendžiami idėjiniai klausimai,… Skaityti toliau »
Psichologinis romanas „Kuprelis‘, parašytas apie 1910 m. yra I. Šeiniaus kūrybos viršūnė. Kūrinys savo turiniu ir forma labai skiriasi nuo ankstesniųjų beletristinių pasakojimų tuo, kad visas dėmesys sutelktas į žmogaus individualų vidaus pasaulį, į nuotaikas, dvasinę būseną, į kylančias ir gęstančias mintis. „Kuprelyje“ vaizduojami tautinio atgimimo pradžios laikai, tačiau tautiniai klausimai liečiami prabėgomis ir tik… Skaityti toliau »
Vinco Krėvės rinkinyje Šiaudinėj pastogėj yra dvylika apsakymų, kuriuose vaizduojamas rašytojo jaunystės dienų Dzūkijos kaimas. Nors apsakymai yra paremti gana nereikšminga kasdieninės buities medžiaga, tačiau jie žavi nepaprastu aprašymo tikroviškumu, psichologiniu gilumu, detalių ryškumu, o vaizduojamieji asmenys iškyla kaip gyvi. Šių apsakymų meniniai paveikslai atskleidžia ir apibendrina vienokias ar kitokias žmogaus dvasines savybes. V.Krėvė Šiaudinėj… Skaityti toliau »
Apysaka „Ir pražuvo kaip sapnas”, parašyta 1908m., pasižymi realistiniu tikrovės atspindėjimu ir demokratinėmis idėjomis. Apysakoje ryškiai atskleisti pobaudžiavinėje Lietuvoje vykę socialiniai procesai, valstiečių prisirišimas prie žemės, pavaizduoti santykiai tarp dvarininkų ir valstiečių. Skirtingai nuo daugelio kitų Lazdynų Pelėdos kūrinių, šioje apysakoje mėginama parodyti valstiečių protestą ir pasipriešinimą dvarininkų smurtui. Kūrinys pasižymi ryškiais, tipiškais valstiečių paveikslais,… Skaityti toliau »
Vėlyvo rudens naktį išplėšiamas žvėrininkystės ūkio sandėlis. Nusikaltimą tiria vidaus reikalų skyriaus tardytojai. Tardymo poskyriui vadovauja milicijos majoras Matas Valkšna, anksčiau dirbęs Kaune (skaitytojams pažįstamas iš apysakos „Reikalingo žmogaus mįslė“). Vienas iš įtariamųjų žūva nuo nežinomo nusikaltėlio rankos. Padėdamas rajono prokurorui tirti šią žmogžudystę, Matas Valkšna susitinka „reikalingą žmogų“ — kaunietį Romualdą Gailiušj, kuris tęsia… Skaityti toliau »