Rupertas paveldėjo pasakiškus dėdės turtus. Tačiau yra viena sąlyga. Rupertas turi keliauti į Mėlynųjų kalnų kraštą ir pagyventi Visariono pilyje bent šešis mėnesius. Jaunas aistringas anglas mielai įsikuria nuostabaus grožio pilyje. Paaiškėja, kad tame žemės pakraštyje žmonės nuoširdžiai tiki vaiduokliais ir, žinoma, vampyrais. Rupertui tokios legendos kelia tik juoką, tačiau vieną naktį į jo kambario… Skaityti toliau »
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #19“. Rablė veikalas – įžymiausias prancūzų Renesanso epochos paminklas, vienas iš satyros šedevrų pasaulinėje literatūroje. Pasakodamas apie dviejų karalių milžinų gyvenimą ir nuotykius, autorius kandžiai šaiposi iš pasenusių viduramžių papročių, iš katalikų bažnyčios ir ypač vienuolių, smerkia visokį fanatizmą, antihumaniškus teismus, grobikiškus karus, propaguoja humanistines pažiūras, aukština žmogaus protą ir žinių… Skaityti toliau »
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #119“. Romane – epopėjoje pasakojama apie Dono kazokų taikų gyvenimą prieškario metais ir jų permainingus likimus Pirmojo Pasaulinio karo, revoliucijos ir pilietinio karo audrose.
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #120“. Romane – epopėjoje pasakojama apie Dono kazokų taikų gyvenimą prieškario metais ir jų permainingus likimus Pirmojo Pasaulinio karo, revoliucijos ir pilietinio karo audrose.
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #97“. Jaroslavui Hašekui pasaulinę šlovę pelniusi knyga „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ – nesupainiojama su jokia kita, išversta į 60 kalbų, neišsenkantis humoro ir geros nuotaikos šaltinis. Šveikas – atviraširdis kvėša, pasaulinis kvailys, genialus idiotas, sugebantis su geraširdiška šypsena atskleisti prieštaravimus tarp menkų kasdienybės rūpesčių ir didžiųjų „istorinių“ įvykių patoso. Kandi ir… Skaityti toliau »
Sukūręs ypatingais dedukcijos sugebėjimais garsėjantį seklį Šerloką Holmsą, škotų rašytojas seras Arthuras Conanas Doyle’is nustatė etaloną, pagal kurį vertinami visi vėlesni detektyvų personažai. Holmsas traukia ne tiek neeiliniais, kartais netgi fantastiškais gabumais, kiek ekscentriška asmenybe. Istorijos apie Šerloką Holmsą, „papasakotos“ jo bičiulio ir kolegos daktaro Vatsono, tapo tokios populiarios, kad užgožė visą likusią rašytojo kūrybą… Skaityti toliau »
G. Švabo (1792- 1850) „Gražiausios antikos sakmės“ – tai kūrinys, kuriame darniai susietos įvairios kilmės ir nevienodo senumo mitologinės graikų ir romėnų sakmės. Per pusantro šimto metų (parašytos 1838- 1840) sakmės buvo leidžiamos daugybę kartų tiek jų autoriaus pateiktu pavidalu, tiek ir perdirbtos, tačiau neprarado populiarumo. Šiame tome publikuojamos sakmės apie Trojos įkūrimą ir žlugimą.
Romano pasakotojas Rėjus Smitas, išgyvenantis pasidygėjimą amerikiečių viduriniosios klasės gyvensenos tuštybe, sutinka Džefį Raiderį, kurį kaipmat identifikuoja kaip dvasinį idealą. Du jauni vaikinai įsitraukia į entuziastingas dharmos, arba tiesos, paieškas. Jų pagrindinis tikslas – dzeno kelias, kurį pasiekti jie tikisi kopdami į aukštas uolas ir gaudami vienatvės pamoką. Tačiau ši pamoka jiems sunkiai sekasi, ypač… Skaityti toliau »
Lyrinis, fantastikos elementais išpintas pasakojimas apie Švedijos kaimo senovę, taurius, herojiškus ir kartu nuo savo silpnybių kenčiančius žmones.
Rinkinyje pateikiami žymiausi viduramžių riterių romanai: Žozefo Bedje „Romanas apie Tristaną ir Izoldą“, „Okasenas ir Nikoletė“, Hartmano fon Auės „Vargšas Heinrichas“ ir Tomo Melorio „Artūro mitis. Pasakojimas apie karalių Artūrą“.
Knygoje „Liovenšioldų žiedas. Šarlota Liovenšiold. Ana Sverd“ pateikiami romanai — trilogija, vaizduojanti penkių kartų gyvenimą. Tai paskutinis žymios švedų rašytojos S. Lagerlöf kūrinys, savitas ir nesenstantis. Sunku šiandien būtų įsivaizduoti švedų literatūrą be Selmos Lagerlöf, mėgstamos ne tik jos tėvynėje, bet ir visame pasaulyje. 1890 m. niekam dar nežinoma kukli kaimo mokytoja vienam literatūriniam laikraščiui,… Skaityti toliau »
Robert L. Stevenson per gana trumpą laiką sukūrė daugybę romanų, kurie vos pasirodę patraukė skaitytojų dėmesį. Rašytojas, didžiąją gyvenimo dalį kamuotas sunkios ligos, aprašė tai, ką išgyveno pats – jo knygose susigrumia stiprios asmenybės ir susikerta skirtingi idealai, žmogus drąsiai stoja prieš atšiaurią gamtą ar socialinę neteisybę, įvykus nelaimei aukojasi ir gelbsti kitus, nepaisydamas pavojų… Skaityti toliau »
„Tos valandos“ – tai sudėtinga ir trapi trijų moterų jausmų, vidinių prieštaravimų, meilės, vilties ir nevilties istorija. Tai pasakojimas apie pastangas užčiuopti prasmę ir sugebėti gyventi. Kodėl jaunai, protingai ir talentingai, taip jautriai išgyvenančiai sielvartą, džiaugsmą ir svajojančiai būti kur nors kitur bei veikti ką kita moteriai tenka tokios paprastos ir iš esmės kvailos kasdienės… Skaityti toliau »
Vokiečių švankų knyga apie Tilį Ulenšpygelį yra vienas populiariausių vėlyvųjų Viduramžių kūrinių. Knygoje „Linksmos istorijos apie Tilį Ulenšpygelį, gimusi Braunšveigo žemėje” atsiskleidžia pagarsėjusio pokštininko gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Kiekvienoje istorijoje aprašomas koks nors nutikimas – pats savaime liaudiškas anekdotas. Kartais herojaus poelgiai atrodo nemotyvuotai vulgarūs, bet tai, kas nūdienos skaitytojui sukeltų užuojautą ar pasibjaurėjimą,… Skaityti toliau »
Rusų-amerikiečių rašytojo Vladimiro Nabokovo (1899-1977) romanas-alegorija. Rašytojas, rašęs rusų ir anglų kalbomis, pagarsėjo kaip puikus stilistas, o pasaulinę šlovę jam pelnė skandalingas romanas “Lolita”. Pirmą kartą romanas “Kvietimas bausmei” išleistas 1938 m. Paryžiuje.
„Karalius, dama, valetas” (1928) — antrasis Vladimiro Nabokovo (1899—1977) romanas, kuris pasirodė ankstyvuoju rašytojo kūrybos laikotarpiu, kuomet būsimasis garsiosios „Lolitos” autorius savo jaunystės metais gyveno emigracijoje Vokietijoje (1922—1937), rašė rusų kalba ir savo knygas pasirašinėjo V. Sirino slapyvardžiu. Tiek anuomet rusų emigracijos literatūriniuose sluoksniuose — kaip mažai kam žinomo autoriaus V. Sirino, — tiek mūsų… Skaityti toliau »
Vokiečių autoriaus Gustav Schwab knygoje „Gražiausios Antikos sakmės“ surinktos gerai žinomos graikų ir romėnų sakmės. Rinkinys pirmą kartą buvo išleistas 1840-ais metais, tačiau šiandien neprarado nei savo svarbos, nei populiarumo. Koks pasaulis būtų be Heraklio, Iliados ir gražiosios Helenės? Sunku net įsivaizduoti, nes klasikinės antikos legendos glaudžiai persipynė su Europos kultūros istorija ir tapo daugelio… Skaityti toliau »
Vieni Levo Tolstojaus kūriniai šiandien iškelti iki padebesių, o kiti pasmerkti visiškai užmarščiai. Prie pastarųjų priskiriami beveik visi vėlyvieji rašytojo publicistikos straipsniai, kuriuos antroje gyvenimo pusėje pats autorius vertino kur kas labiau nei visame pasaulyje pripažintą patriotinę epopėją „Karas ir taika“ ar šeimos santykių romaną „Ana Karenina“. 1879–1882 m. L. Tolstojaus gyvenime ir… Skaityti toliau »
Serija: „Forsaitų saga #3“. Trečioji „Forsaitų sagos“ knyga „Išnuomojama“ atverčia naują Forsaitų istorijos puslapį. Pirmasis pasaulinis karas keičia pasaulį, o naujieji laikai atneša naujų moralinių normų, formuoja laisvesnį požiūrį į gyvenimą. Tik senas priešiškumas niekur nedingsta. Kai susitinka jaunoji karta – Somso dukra Flerė ir Irenos sūnus Džonas – istorija kartojasi, bet meilė pasmerkta. Tėvų… Skaityti toliau »
Serija: „Forsaitų saga #2“. Visus Forsaitų šeimos atstovus jungia turto kultas ir savininkiškumo jausmas. Jie į meilę žiūri lyg į tymus, kuriais persergama jaunystėje ir atsikratoma visiems laikams. Tolesnis gyvenimas – tai nuosavybės išlaikymas ir turto didinimas. Galbūt todėl savotiškas visos sagos veikėjas – namas, kuris tarsi atspindi savo šeimininkų gyvenimą. Antroje „Forsaitų sagos“ knygoje… Skaityti toliau »