„Lužino gynyba“ — trečiasis Vladimiro Nabokovo (1899—1977) romanas, kurį trisdešimtmetis autorius parašė rusų kalba 1929 m., o 1930 m. V. Sirino slapyvardžiu jį išleido rusų emigrantų leidykla Berlyne. Visuotinai pripažįstama, kad šis romanas – pirmoji didelė jauno rašytojo sėkmė, kai į jo kūrybą atkreipė dėmesį tiek rusų išeivijos profesionalioji kritika, tiek skaitančioji visuomenė. Genialus šachmatininkas Aleksandras… Skaityti toliau »
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #45“. Žymus XIX a. prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas (1799-1850) apie 90 geriausių savo kūrinių sujungė į epopėją „Žmogiškoji komedija“. Papročių etiudams (privataus gyvenimo scenoms) priklauso apysaka „Sviediniu žaidžiančios katės namai“, pasakojanti apie nelaimingą vienos moters šeimyninį gyvenimą, ir „Gobsekas“, kuriame sukurtas raiškus palūkininko Gobseko paveikslas. „Slėnio lelija“ (kaimo gyvenimo scenos)… Skaityti toliau »
Naujosios italų literatūros pradininko Dž. Vergos (1840-1922) socialinis romanas „Mastras donas Džezualdas“ (1889) vaizduoja nesėkmingai susiklosčiusį praturtėjusio amatininko gyvenimą. Pagautas turtų troškulio jis veda kilmingą merginą, tačiau nelygi santuoka ir pinigai laimės jam neatneša.
ymas „Šaltinis“, pirmąkart išleistas 1943 metais JAV – kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį ir meilę, apie visuomenę, jos ydas ir papročius. Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją. … Skaityti toliau »
Serija: „Forsaitų saga #4“. Antroji „Forsaitų sagos“ trilogija „Šiuolaikinė komedija“ pasakoja apie jaunosios Forsaitų kartos likimus bei senosios kartos pasitraukimą. Pirmojoje knygoje „Baltoji beždžionė“ tiek Somsas, tiek jaunesnioji karta, priskirianti save visuomenės viršūnėlėms, perkainoja vertybes po karo. Tai simbolizuoja Somso dukrai Flerei padovanotas paveikslas „Baltoji beždžionė“. Flerė ir jos vyras Maiklas mėgina padėti neturtingai porai… Skaityti toliau »
Serija: „Populiari klasika #1“. Anglų rašytojo D. Defo romane „Molė Flanders“ (1722) pasakojama apie neturtingą mergaitę. Garsioji Molė Flanders gimė Niūgeito kalėjime ir per šešias dešimtis savo neramaus gyvenimo metų (neskaitant vaikystės) patyrė ir džiaugsmų, ir liūdesio: dvidešimt metų buvo išlaikoma meilužė, penkis kartus tekėjo (kartą už savo brolio), dvylika metų vagiliavo, aštuonerius metus praleido… Skaityti toliau »
Bene geriausiame H.R. Haggardo romane „Kleopatra“ tikrų istorinių įvykių fone pasakojamos keistai persipynusios dviejų gyvenimų istorijos: Egipto karalienės Kleopatros ir karališkos kilmės egiptiečio Harmachio. Šios istorijos glaudžiai susijusios su paskutine trijų didžiųjų antikos tautų kultūrų – egiptiečių, graikų ir romėnų – nuožmios kovos faze, pasibaigusia galutiniu Egipto ir senovės Graikijos žlugimu.
„Slaptoji geišos knyga“ – pasaulį sužavėjęs japonų literatūros perlas, kurį slapta rašė imperatorienės rūmų dama Sei Šionagon (966–1025). Ypatinguoju džiuihicu stiliumi parašyta knyga žavi poetiškais, rytietiškai rafinuotais pastebėjimais bei unikaliai geba nukreipti skaitytojų mintis į pačią esmę. Šios knygos tekstas – tai tarsi intymus pokalbis, kuris kiekvieną kartą skaitant atveria vis naujų įžvalgų.
Romaną „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai”, dažnai vadinamą Anglijos 19 a. gyvenimo ir papročių komiška absurdo enciklopedija, Charlesas Dickensas parašė 1836-1837 m. Jau anuomet ši knyga buvo labai populiari, skelbiama dalimis kas mėnesį. Misteris Pikvikas ir keturi „Pikviko klubo” nariai keliauja per Angliją, norėdami kuo plačiau ištirti ir pažinti savo šalį; tačiau naivūs ir patiklūs pikvikiečiai… Skaityti toliau »
Čarlzas Dikensas (1812-1870) – įžymus anglų rašytojas, pelnęs pasaulinę šlovę. Parašė 15 romanų ir kitų kūrinių. Romane „Židinio svirplys“ susitinkame su gražute Dota ir doruoju vežėju Džonu. Nors jų amžiaus skirtumas ir didelis, jie myli vienas kitą ir moka aukotis kito gerovei. Tik jų meilė padeda aplenkti visas pavojingas gyvenimo uolas. Gotfridas Keleris (1819-1890) –… Skaityti toliau »
Jaunas poetas Liusjenas de Riubamprė susigundo šėtoniško genijaus Votreno pažadu padėti jam įsitvirtinti Paryžiuje ir prisiekia laikytis jo nurodymų. Kurtizanė Estera Van Gobsek sugriauna Votreno planus, nes karštai pamilsta Liusjeną ir sulaukia jo atsako. Votrenui tenka nusileisti: mergina gali vykti kartu, bet gyvens uždaryta viename Paryžiaus name ir niekam nesirodys. Tačiau vieną naktį beprotiškai turtingas… Skaityti toliau »
Sibilė – eruditė ir klasikė, nuobodulys jai atrodo baisesnis už mirtį. Kilusi iš neišsipildžiusių talentų šeimos, po studijų Oksforde, nepadėjusių pasiekti karjeros aukštumų, ji uždarbiauja kompiuteriu perrinkdama žurnalus Londone. Liudas – jos vunderkindas sūnus, atsiradęs po vienos nakties nuotykio. Sibilės mokomas, Liudas jau nuo ketverių skaito Homerą originalo kalba, daugina ir dalija keliaženklius skaičius, imasi… Skaityti toliau »
Italų literatūros klasiku Italo Calvino (Italu Kalvinu) žavisi daugelis pasaulio skaitytojų, juos pavergia neįtikėtina rašytojo išmonė, pasakotojo talentas, savitos, apgaulingai paprastos, pasakas primenančios istorijos. Knyga „Nematomi miestai” (1972) – priskiriama prie geriausių autoriaus kūrinių, ji sudaryta iš atskirų poetiškų fragmentų, kiekvienas jų skirtas fantastiškam miestui, apie kurį Kinijos imperijos soduose didžiajam chanui pasakoja garsusis keliautojas… Skaityti toliau »
Pirmiausia, ką išgirsta devyniasdešimt dvejų Mariana Leterbi, gavusi puošnų klausymo ragelį dovanų, – tai šeimynykščius, planuojančius ją iškelti į senelių namus. Tačiau šis pensionatas neįprastas: aplink stovi iglu, bato, torto ir kitų keisčiausių formų namukai senoliams, viskam vadovauja griežtas daktaras Gambitas, įtikėjęs iškreipto krikščioniško mokymo galia, o valgomajame virš stalo kabo paslaptingas Abatės paveikslas, kuris… Skaityti toliau »
Serija: „Klasika #20“. Romano „Stipri kaip mirtis“ pagrindinis veikėjas – pagyvenęs dailininkas Bertenas, nekilmingas, bet sugebėjęs pritapti prie diduomenės, pagarsėjęs saloniniais aukštų damų portretais. Jis fatališkai pamilsta jaunutę aristokratę Anetę, buvusios ilgametės savo meilužės dukrą. Gili dvasinė krizė veda į tragišką baigtį. Guy de Maupassant’as (1850-1893) – viena ryškiausių XIX a. prancūzų literatūros figūrų, meilės… Skaityti toliau »
Serija: „Žaltvykslės kolekcija #3“. Romanas „Neišdildoma žymė“ – vienas stipriausių G. Greene‘o kūrinių. Jame rašytojas vaizduoja garsaus bažnyčių architekto Kverio bėgimą iš apkartusio gyvenimo. Užsidaręs viename nuošaliame misionierių vadovaujamame Kongo leprozoriume, jis tikisi atgauti gyvenimo prasmės pojūtį, dvasiškai pasveikti, bet „nuo šlovės išsigydyti negalima“, – sako daktaras Kolenas, – „kaip negalima grąžinti mano luošiams kojų… Skaityti toliau »
„Jėzaus sūnus“ – tarpusavyje susijusių apsakymų rinkinys, atveriantis pašėlusį, dažnai tylaus tragizmo persmelktą nuo narkotikų ir alkoholio priklausomų veikėjų pasaulį. Tai transcendencijos, absurdo ir sielvarto kupinos istorijos apie haliucinacijas ir triumfus, apie klystkelius ir gyvenimo kelio paieškas. Visa tai pasakoja jaunas, tik pravarde įvardijamas vyras, kurio kvaišalų užtemdytą protą sykiu kartais keistai praskaidrina alkoholis ir… Skaityti toliau »
„Šešėlis aš svirbelio, pražudys / Lange jį žydro tolio atspindys“ – šiais žodžiais prasideda 999 eilučių poema, parašyta fikcinio, atsiskyrėliško amerikiečių poeto Džono Šeido. Tūkstantosios savo poetinio magnum opus eilutės sukurti jis nespėjo, nes buvo mirtinai pašautas žudiko. Knygoje šią poemą įrėmina Šeido redaktoriaus, bičiulio ir kvaištelėjusio akademiko Čarlzo Kinboto parašyta įžanga, komentarai ir jo… Skaityti toliau »
Nikolas Erfė, bėgdamas nuo gyvenimo rutinos ir beprasmybės, išvyksta dirbti į nuošalią Graikijos salą. Čia jis nejučia įtraukiamas į turtuolio Moriso Končio, K. Jungo mokinio, ir nuostabių dvynukių magišką pasaulį. Kurdamas teatrą be žiūrovų, iliuziją paversdamas tikresne už realybę, Končis eksperimentuoja su žmogaus jausmais, tyrinėja sudėtingą vidinį pasaulį. Trikdantis, jaudinantis ir viliojantis „Magas“ leidžia pasimėgauti… Skaityti toliau »
Apvilkęs savo veikalą pasakos apdaru, rašytojas negailestingai išjuokė atskirų žmonių ir visuomenės ydas, pasmerkė to meto Anglijos gyventojų netikusius papročius, valdančiųjų sluoksnių godumą. Likimo blaškomas, knygos herojus Guliveris patenka pas liliputus ir milžinus, laputus ir ygagus, patiria nuostabiausių nuotykių.