„Faustas“ – Johano Volfgango fon Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe) dviejų dalių tragedija: pirmoji dalis, 1797 – 1806 m.; antroji dalis, 1824 – 1831 m. „Faustas“ yra didžiausias poezijos kūrinys vokiečių kalba. Į „Faustą“ tilpo dangus ir žemė, visa Europos istorija nuo Homero iki Gėtės. Todėl tai kartu ir mnemoninė sistema (padedanti atsiminti). Faustas Gėtės… Skaityti toliau »
Filosofiniai žmonių gyvenimo apmąstymai, įpinant į juos japonų buities epizodus, žmonių bendravimo santykius. R. Akutagava savo novelėmis tarsi gvildena tolimas praeities problemas, nagrinėja seniai istorijos pamirštus įvykius. Tačiau jis pats yra visiškai kitokios nuomonės: „Siela tiek buvusio, tiek dabartinio žmogaus turi daug bendro. Tai ir yra esmė.” Dėl to žilojoje Japonijos senovėje rašytojas ieškojo ir… Skaityti toliau »
Žangada – Vernas, Žiulis
Juodoji tulpė – Dumas, Alexandre
Jurgis Savickis – vienas iš ryškiųjų lietuvių literatūros atnaujintojų, naujų kelių ieškotojų. Jo kūryba darė įtakos vėlesniems beletristams, ypač laužyto sakinio konstrukcija. J.Savickio novelės ir apsakymai pateikiami iš trijų rinkinių, išleistų rašytojui dar gyvam esant, taip pat pateikiami kūriniai, neįėję į rinkinius. Šventadienio sonetai (1922) – J.Savickio pirmasis apsakymų rinkinys, kuriuo jis iškilo į pačias… Skaityti toliau »
„Rolando giesmė” buvo sukurta apie 1100 m., prieš pat pirmąjį kryžiaus žygį. Ši poema (4002 eilutės) pasakoja apie didvyrišką grafo Rolando, Karolio Didžiojo sūnėno, žuvimą mūšio metu su maurais Ronsevalio slėnyje, apie Rolando patėvio Ganelono išdavystę, kuri buvo šios katastrofos priežastis, ir apie Karolio Didžiojo kerštą už Rolando ir dvylikos perų žuvimą. Didžiausias autoriaus nuopelnas tas, kad jis išsaugojo gilią senosios legendos prasmę… Skaityti toliau »
KARALIUS LYRAS – Šekspyras Viljamas
KAINAS – Byron George Gordon
Atsisveikinimas su ginklais – Hemingvėjus Ernestas
Šiame „Mokinio skaitinių“ leidinyje publikuojama norvegų klasiko Henriko Ibseno filosofinė drama „Peras Giuntas“. ,
R. Granausko apysakos herojė, vieniša aštuoniasdešimtmetė senutė Monika Kairienė, atrodo tokia tikra, lyg būtų perkelta į kūrinį tiesiai iš pačios skaudžiausios šiandieninio Lietuvos kaimo realybės (su vaikų apleistais senais tėvais, nesibaigiančiu girtuokliavimu, jaunimo dvasiniu skurdu ir t. t.). Jaudina rašytojo mokėjimas suprasti ir atjausti paprastą dorą žmogų, tarsi jo akimis parodyti niekuo nedangstomą gyvenimo tiesą.
„Narcizas ir Auksaburnis“ – aistringos ir prieštaringos draugystės istorija, nuostabus pasakojimas apie žmogaus prigimties dvilypumą. Į vienuolyno mokyklą atvyksta Auksaburnis – jausmingas, guvus jaunuolis. Talentingą mokinį, sunkiai prisitaikantį prie griežtų mokyklos taisyklių, pastebi jaunas mokytojas – asketiškasis Narcizas. Netrukus ir Auksaburnis pajunta simpatiją mokytojui – jį žavi aštrus protas, disciplinos jausmas. Auksaburnis nori sekti mokytoju,… Skaityti toliau »
J. V. Getė – vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų. Ši knyga, tai romanas apie jaunojo Verterio kančias. ,
Lietuvių literatūros klasiko Bernardo Brazdžionio poezijos rinktinė, sudaryta remiantis paties poeto parengta rinktine „Poezijos pilnatis“. Lietuvių literatūros lobyno serijai parinkti būdingiausi B. Brazdžionio kūriniai iš šešiolikos eilėraščių rinkinių, tarp jų – ir pomirtinio rinkinio „Kas šviečia virš galaktikų visų“.
Pirmuoju F. Dostojevskio apysakų tomu pradedama pažintis su lietuvių skaitytojui dar nežinomu Dostojevskiu. Čia pirmą kartą spausdinamos jo apysakos „Antrininkas”, „Užrašai iš pogrindžio” ir apybraiža „Žiemos pastabos apie vasaros įspūdžius”. Šiuose ankstyvojo periodo Dostojevskio kūriniuose pirmą kartą buvo suformuluotos tos filosofinės ir meninės idėjos, kurios vėliau buvo plėtojamos jo didžiuosiuose romanuose.
Gretindamas tai, kas įprasta, ir tai, kas nekasdieniška, juokinga ir tragiška, Jeffrey Eugenides kuria gyvą ir įtikinamą jaunystės ir paprastos nekaltybės paveikslą. Jis grąžina mus į guobomis apaugusias aštuntojo dešimtmečio priemiesčių gatves ir supažindina su žmonėmis, kurių gyvenimą visam laikui pakeitė paaugliška manija dėl penkių pražūtingos lemties seserų: gabiosios Teresės, pedantiškosios Merės, asketiškosios Bonės, laisvamanės… Skaityti toliau »
Jackas Kerouacas (1922-1969) dažnai vadinamas Amerikos bitnikų kartos Homeru, o jo romanas „Kelyje“ – tos kartos odisėja. Tai buvo kultinė bitnikų ir hipių knyga, padariusi milžinišką poveikį ir literatūrai, ir gyvenimo būdui abiejose Atlanto pusėse. Ji propagavo laisvo, niekuo nesuvaržyto, neprisirišusio prie vietos ir daiktų, „tranzuojančio“, žmogaus idėją. Knygos herojai visą laiką kelyje. Jie… Skaityti toliau »
Aštuonioliktoji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX a.“ knyga. Vincas Krėvė (tikr. Mickevičius) (1882–1954) – vienas ryškiausių talentų XX a. lietuvių literatūroje. Jis siekė suprasti, kas kilo iš tautos patirties ir kas ėjo į ją iš pasaulio. Daugialypės rašytojo prozos kontekste išsiskiria kūriniai, vaizduojantys kasdienio gyvenimo pasaulį, neatskiriamą nuo aukštųjų dvasinių priedermių. Šią jungtį įkūnija… Skaityti toliau »
Kartą buvo trys kačiukai: Kumštytė, Mažytė ir Mažiukas… – Po akimirkos pasirodys mano viešnios, o į juos net baisu pažiūrėti! Jūs man uždavėte širdį! – pyko ponia Pranciška Purkšė. Jaukių namų pasakos mažiausiems…
Norėčiau užkasti ką nors brangaus visur, kur esu laimingas; tada senatvėje, kai būsiu vargšas ir bjaurus, sugrįžęs išsikasčiau ir viską prisiminčiau. Per Antrąjį pasaulinį karą karininkas Čarlzas Raideris ir jo kuopa apgyvendinami Marčmeinų Braidshedo dvare, su kuriuo Raideris susijęs neišardomais ryšiais: ši šeima paliko Čarlzo gyvenime gilų pėdsaką. Antrasis Marčmeinų sūnus Sebastianas, geriausias Čarlzo… Skaityti toliau »