Temos Archyvai: Klasika

Ilja Ilf & Jevgenij Petrov — Dvylika kėdžių

Serija: „Ostapas Benderis #1“. Mirštanti uošvė atskleidžia Ipolitui Vasiljevičiui Vorobjaninovui didžiulę paslaptį – vienoje iš dvylikos svetainės kėdžių ji paslėpė šeimos brangenybes. Deja, svetainės baldai seniai nacionalizuoti. Ką gi daryti? Vorobjaninovas išsiruošia į brangenybių medžioklę. Greit jis sutinka „legalų sukčių“ Ostapą Benderį, kuris imasi „vadovauti paradui“. Vaikydamiesi brangenybes koncesininkai klajoja po Rusijos platybes, susidurdami su… Skaityti toliau »

Ilja Ilf & Jevgenij Petrov — Aukso veršis

Serija: „Ostapas Benderis #2“. „Aukso veršis“ – antroji knyga apie Ostapą Benderį ir kompaniją, besivaikančią po Sovietų Sąjungos platybes pogrindinį milijonierių Koreiką. Draugų tikslas – išpešti iš jo milijoną, kurį kiekvienas svajoja panaudoti savaip. „Žydroji“ Ostapo Benderio svajonė – Rio de Žaneiras. Kompanionai dalyvauja automobilių lenktynėse su „Antilope gnu“ – prieštvaniniu automobiliu, bei sukurpia planą,… Skaityti toliau »

Giuseppe Tomasi di Lampedusa — Gatopardas

Mes buvome Gatopardai, Liūtai; mus pakeis maži šakalai, hienos, ir visi – gatopardai, šakalai ir avys – ir toliau manysimės esantys žemės druska. 1860-ųjų pavasarį Abiejų Sicilijų karalystėje, netrukus tapsiančioje suvienytos Italijos dalimi, Salinų dinastijos kunigaikštis donas Fabricijus Korbera užsiima aristokratiškais rūpesčiais: rodo pagarbą Karaliui, administruoja giminei priklausančias valdas, planuoja kilmingiesiems paveldėtojams priderančias santuokas. Tačiau… Skaityti toliau »

Platonas — Alkibijadas

Antikoje „Alkibijadas“ buvo laikomas geriausiu įvadu į Platono filosofiją. Tai dialogas, kuriame Sokratas aiškinasi kaip išugdyti tikrą politiką. Jo pašnekovas, jaunasis Atėnų elito atstovas Alkibijadas, nors, atrodytų, ir turėtų būti idealus tokio pokalbio partneris, kaip kad dažnai nutinka Platono Sokratui, toks toli gražu nėra. Nepaisant to, Sokrato įžvalgos apie tai, ką reiškia būti politiku, koks… Skaityti toliau »

Helena Mniszek — Raupsuotoji

Nusivylusi mylimuoju Stefanija pasiryžta iš esmės pakeisti savo gyvenimą – išvyksta iš tėvų namų ir susiranda mokytojos darbą baronienės Elzonovskos dvare. Apsupta prabangos ir aukštuomenės atstovų jaunoji mokytoja greitai pamiršta nelaimingą meilę. Tačiau galbūt jos širdies žaizdos taip greitai užgijo dėl to, kad dvare dažnai lankosi jaunasis paveldėtojas Valdemaras? Įžūlus jaunas vyras nepraleidžia progos Stefanijos… Skaityti toliau »

Erich Maria Remarque — Triumfo arka

„Triumfo arka“ — viena gražiausių XX a. knygų. Romanas pasakoja apie meilę ir mirtį Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Chirurgas Ravikas, iš Vokietijos pabėgęs emigrantas, apsigyvena pigiame Paryžiaus viešbutyje. Iš atminties dar neišblėsę Pirmojo pasaulinio karo košmarai, o ant slenksčio — naujojo grėsmė. Surusenusi meilė leidžia bent kiek pamiršti nuolatinę įtampą, nerimą ir baimę ir… Skaityti toliau »

Miguel de Cervantes Saavedra — Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis (1)

Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #122“. XVII amžiuje ispanų rašytojo Migelio de Servanteso parašytas satyrinis romanas „Don Kichotas“ laikomas vienu svarbiausių pasaulio literatūros kūrinių. Jo daugialypiškumas padėjo šimtmečiais išsaugoti aktualumą, o humoras ir puiki riterių gyvenimo parodija traukia įvairaus amžiaus skaitytojus. Prisiskaitęs senoviškų riterių romanų, Ispanijos bajoras Don Kichana persivadina, kaip jam atrodo, kur kas romantiškesniu… Skaityti toliau »

Zaratustra — Taip kalbėjo Zaratustra

Zaratustra – Irano išminčius ir pranašas, pusiau mistinė asmenybė, vienų teigimu – gyvenusi 200 metų prieš Kristų, o kitų – dar maždaug 500 metų anksčiau. Tyrinėtojai nesutaria dėl daugelio dalykų, įskaitant išminčiaus vardo reikšmę (senovės persų kalba „tas, kuris suvaldo kupranugarius“), tačiau viena yra aišku: Zaratustra padarė milžinišką įtaką Platono filosofijai, Pitagoro mokymams, taip pat… Skaityti toliau »

Victor Hugo — Paryžiaus katedra

„Paryžiaus katedra“ – tai epas, pasakojantis ne tik romantišką ir tragišką meilės istoriją, bet ir atskleidžiantis spalvingą, dramatiškų įvykių kupiną viduramžių Paryžiaus gyvenimo paveikslą. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Dievo Motinos katedra – tuometė Paryžiaus širdis, kur susipina daugelio personažų jausmai, viltys ir netektys. 1482 metai, kvailių festivalio Paryžiuje diena. Išsigimėlis katedros varpininkas Kvazimodas Stebuklų rūmuose… Skaityti toliau »

Mark Twain — Princas ir elgeta

Linksmuolio amerikiečių rašytojo Marko Tveno (tikr. Semiuelis Klemensas; 1835–1910) knyga „Princas ir elgeta“ (1881) apie nepaprastus įvykius, kurie dėjosi XVI a. Anglijoje. Ar galėjo taip būti, kad mažas driskius Tomas Kentis iš Atmatų kiemo netikėtai taptų šalies valdovu, o karaliaus įpėdinis princas Eduardas VI staiga atsidurtų už prabangių savo rūmų sienų be valdžios, be tarnų,… Skaityti toliau »

Erich Maria Remarque — Trys draugai

Serija: „Klasika #5“. „Trys draugai“ — liūdnas romanas apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga ne apie laiką, o apie save: sugrįžusį iš karo ir bandantį stotis ant kojų. Trys herojai — skirtingi, bet vieno likimo: jie buvę kareiviai, kuriems draugystė — vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje. Rašytoją jaudino didysis jo amžiaus skausmas —… Skaityti toliau »

Fiodor Dostojevskij — Idiotas

Viename žinomiausių Fiodoro Dostojevskio romanų IDIOTAS skleidžiasi autentiška XIX a. Rusijos dvasia ir žmogaus vidinės paslaptys. Pats F. Dostojevskis pagrindine šio kūrinio idėja įvardijo norą pavaizduoti tobulai gero, kilnaus ir nuoširdaus žmogaus dramą. Pagrindinis knygos herojus – kunigaikštis Myškinas – neabejotinai vienas įdomiausių F. Dostojevskio sukurtų personažų. Romane pasakojama, kaip po ilgo gydymosi psichiatrinėje ligoninėje… Skaityti toliau »

Vincas Pietaris — Algimantas

Istorinis Vinco Pietario (1850–1904) nuotykių romanas „Algimantas“ (1904 m.) – vienas ryškiausių tuometinių romantinės krypties kūrinių. Tikroviškai perteikdamas XIII a. istorinį kontekstą, autorius žaismingai pina intrigą, piešdamas patrauklų jaunojo kunigaikščio Algimanto paveikslą ir pakilų, romantizuotą Lietuvos vaizdą. Per Kirsnos pilies antpuolį Voluinės (Volynės) kunigaikščio Romano kariai nužudo kunigaikštį Tranaitį ir jo tėvą Mingailą, o mažametį… Skaityti toliau »

David Herbert Lawrence — Ledi Čaterli meilužis

Serija: „Lietuvos ryto knygų kolekcija #1“. Ledi Konstancija Čaterli ir jos vyras baronetas Klifordas gyvena „sterilioje“ santuokoje. Ne dėl to, kad taip būtų pasirinkę. Dėl objektyvių priežasčių: kare sužeistas Klifordas nuo juosmens iki apačios yra visiškai paralyžiuotas. Jaunoji Konstancija pamažu supranta, kad negalės gyventi pusinio, nevisaverčio gyvenimo, kuriame nėra patenkinami kūno poreikiai. Uždrausti santykiai su… Skaityti toliau »

Fiodor Dostojevskij — Lošėjas

Romano centre – aistringos meilės istorija. Norėdamas išgelbėti pamiltą gražią ir protingą moterį Poliną, Aleksejus Ivanovičius pradeda lošti rulete, bet, įpuolęs į lošimo azartą, praranda savo meilę. Romane atsispindi autentiška autoriaus patirtis: vienos kelionės su mylima moterimi po Vakarų Europą metu jis iš tikrųjų buvo apimtas lošimo rulete azarto.

Friedrich Nietzsche — Antikristas

Vieno žymiausių Vakarų mąstytojų Friedricho Nietzsches (1844–1900) paskutinis veikalas Antikristas (Der Antichrist), parašytas 1888 metais ir susilaukęs bene daugiausia kontroversiškų vertinimų. Antikriste Nietzsche plėtoja knygose Apie moralės genealogiją ir Anapus gėrio ir blogio iškeltas idėjas. Tai knyga apie tikėjimą plačiąja prasme ir konkrečiai apie krikščionybę, apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą: šiandieninė moralė esanti tikrosios,… Skaityti toliau »

John Steinbeck — Konservų gatvė

Žymaus amerikiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Johno Steinbecko romane „Konservų gatvė“ su šilta ironija ir humoru pasakojama apie linksmą ne pačių aukščiausių miestelio gyventojų sluoksnių gyve­nimą ir jų kasdienę buitį, išsiskiriančią nekasdieniškomis mintimis apie žmones ir pasaulį.

Čingizas Aitmatovas — Ešafotas

Naujame romane nagrinėjamos svarbios filosofinės ir dorovinės dabartinės visuomenės problemos. Jame su skausmu kalbama apie dalį mūsų jaunimo, įklimpusio į narkomanijos liūną, ieškoma kelių dvasiniam visuomenės tobulėjimu. Knygoje derinamas realistinis ir fantastinis pasakojimo būdas, teigiama, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už mūsų planetos likimą.

Knut Hamsun — Žemės syvai

Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų. Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis… Skaityti toliau »