Temos Archyvai: Klasika

Vincas Pietaris — Algimantas

Istorinis Vinco Pietario (1850–1904) nuotykių romanas „Algimantas“ (1904 m.) – vienas ryškiausių tuometinių romantinės krypties kūrinių. Tikroviškai perteikdamas XIII a. istorinį kontekstą, autorius žaismingai pina intrigą, piešdamas patrauklų jaunojo kunigaikščio Algimanto paveikslą ir pakilų, romantizuotą Lietuvos vaizdą. Per Kirsnos pilies antpuolį Voluinės (Volynės) kunigaikščio Romano kariai nužudo kunigaikštį Tranaitį ir jo tėvą Mingailą, o mažametį… Skaityti toliau »

David Herbert Lawrence — Ledi Čaterli meilužis

Serija: „Lietuvos ryto knygų kolekcija #1“. Ledi Konstancija Čaterli ir jos vyras baronetas Klifordas gyvena „sterilioje“ santuokoje. Ne dėl to, kad taip būtų pasirinkę. Dėl objektyvių priežasčių: kare sužeistas Klifordas nuo juosmens iki apačios yra visiškai paralyžiuotas. Jaunoji Konstancija pamažu supranta, kad negalės gyventi pusinio, nevisaverčio gyvenimo, kuriame nėra patenkinami kūno poreikiai. Uždrausti santykiai su… Skaityti toliau »

Fiodor Dostojevskij — Lošėjas

Romano centre – aistringos meilės istorija. Norėdamas išgelbėti pamiltą gražią ir protingą moterį Poliną, Aleksejus Ivanovičius pradeda lošti rulete, bet, įpuolęs į lošimo azartą, praranda savo meilę. Romane atsispindi autentiška autoriaus patirtis: vienos kelionės su mylima moterimi po Vakarų Europą metu jis iš tikrųjų buvo apimtas lošimo rulete azarto.

Friedrich Nietzsche — Antikristas

Vieno žymiausių Vakarų mąstytojų Friedricho Nietzsches (1844–1900) paskutinis veikalas Antikristas (Der Antichrist), parašytas 1888 metais ir susilaukęs bene daugiausia kontroversiškų vertinimų. Antikriste Nietzsche plėtoja knygose Apie moralės genealogiją ir Anapus gėrio ir blogio iškeltas idėjas. Tai knyga apie tikėjimą plačiąja prasme ir konkrečiai apie krikščionybę, apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą: šiandieninė moralė esanti tikrosios,… Skaityti toliau »

John Steinbeck — Konservų gatvė

Žymaus amerikiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Johno Steinbecko romane „Konservų gatvė“ su šilta ironija ir humoru pasakojama apie linksmą ne pačių aukščiausių miestelio gyventojų sluoksnių gyve­nimą ir jų kasdienę buitį, išsiskiriančią nekasdieniškomis mintimis apie žmones ir pasaulį.

Čingizas Aitmatovas — Ešafotas

Naujame romane nagrinėjamos svarbios filosofinės ir dorovinės dabartinės visuomenės problemos. Jame su skausmu kalbama apie dalį mūsų jaunimo, įklimpusio į narkomanijos liūną, ieškoma kelių dvasiniam visuomenės tobulėjimu. Knygoje derinamas realistinis ir fantastinis pasakojimo būdas, teigiama, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už mūsų planetos likimą.

Knut Hamsun — Žemės syvai

Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų. Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis… Skaityti toliau »

Émile Zola — Moterų laimė

„Moterų laimė“ – didžiulis, tviskantis prekybos centras, atvėręs duris Prancūzijos sostinėje XIX a. pabaigoje ir užbūręs visas paryžietes. Tamsių, dulkėtų krautuvėlių likimas nulemtas – jos pasmerktos ir turi pasitraukti, užleisdamos vietą kerinčiam stebuklui. Naujoji pirkinių Meka apsuka moterims galvas, žadina aistras, masina beatodairiškai pirkti. Į šį akinantį pasaulį, kuriame viskas turi savo kainą, atvyksta mergina… Skaityti toliau »

Hermann Hesse — Stiklo karoliukų žaidimas

Autorius vokiečių literatūros klasikas, intelektinių, filosofinių ir psichologinių romanų meistras, 1946 m. Nobelio premijos laureatas. Veiksmo perkėlimas į tolimą XXII amžių leidžia rašytojui susikaupti ties idėjų pasauliu, nagrinėti problemą filosofiniu aspektu ignoruojant konkrečią buitį. Pagrindiniai romano veikėjai, dvasinio prado reiškėjas Jozefas Knechtas ir jo priešingybė Plinijas Desinjoris, kovoja tarpusavyje, vykdydami iš esmės tą pačią misiją:… Skaityti toliau »

Čingizas Aitmatovas — Ilga kaip šimtmečiai diena

Kirgizų tarybinis rašytojas, Lenino premijos laureatas Čingizas Aitmatovas šiame veikale kelia esminius žmogaus būties klausimus, įsakmiai primena žmonėms, kad jie atsakingi už mūsų Žemės likimą, už žmonijos pažangą. Romane pasakojama eilinio geležinkeliečio Jedigėjaus, mąstančio, tvirtos dvasios žmogaus, kovotojo dėl teisybės, gyvenimo istorija, kurioje atsispindi daugelis svarbių pokarinio laikotarpio įvykių.

Daniel Defoe — Roksana, arba Laimingoji kurtizanė

Roksana, arba Laimingoji kurtizanė yra paskutinysis Danielio Defoe romanas, parašytas kaip autobiografija moters, kuri pardavė savo garbę pirma todėl, kad išliktų, vėliau – dėl šlovės ir turtų. Apdovanota gundytojos gebėjimais Roksana ir pati sugundoma: pinigų, svajonių apie padėtį, iliuzijų, kad gali pabėgti nuo praeities. Tačiau priešingai nei kitos atgailaujančios šio puikaus romanisto nusidėjėlės, savo silpnybių… Skaityti toliau »

John Steinbeck — Tortilijų kvartalas

Garsaus amerikiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Johno Steinbecko romanas „Tortilijų kvartalas“ — tai nuotaikingas, šmaikštus pasakojimas apie Denį ir jo draugus paisanus. Knygos herojai — vargetos, veltėdžiai ir sukčiai iš pačių visuomenės paribių. Jiems vagiliauti, apgaudinėti yra tas pat kaip kvėpuoti. Tačiau atsiriboję nuo bet kokių pasaulyje vykstančių globalių sukrėtimų, šie paprasti „žemės vaikai“… Skaityti toliau »

Clarice Lispector — Arti laukinės širdies

„Kur glūdi muzika, kai neskamba? – spėliojo ji. Ir pasidavusi atsakydavo: tegu iš mano gyslų padaro arfą, kai numirsiu.” Tai jaunos moters vardu Žoana, kuri literatūros kritikų laikoma pačios Claricės Lispector asmenybės menine falsifikacija, brandos istorija, parašyta sąmonės srauto metodu. „Ponia Bovari – tai aš”, – cituodama Gustave’ą Flaubert’ą, atsakė C. Lispector, paklausta apie panašumą į savo… Skaityti toliau »

John Steinbeck — Į rytus nuo Edeno

„Papasakosiu didžią istoriją — gėrio ir blogio, stiprybės ir silpnumo, meilės ir neapykantos, grožio ir bjaurumo. Pabandysiu parodyti, kad šie pradai yra vienas nuo kito neatsiejami, — apie savo svarbiausią kūrinį kalbėjo Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas. — Tai knyga, kurios aš visada norėjau, dėl kurios stengiausi, meldžiausi, kad galėčiau ją parašyti.”   „Į rytus… Skaityti toliau »

Henry James — Balandės sparnai

„Balandės sparnai“ — romanas apie meilę, aistrą, išdavystę ir žmogišką atgailą. Po globėjiškos tetos sparnu patekusi ir tokiu būdu iš skurdo gėdos ištrūkusi Keitė Kroi užmezga romantiškus santykius su jaunuoliu, Mertonu Denšeriu, žurnalistu, irgi negalinčiu pasigirti dideliais turtais. Likimas jaunuolius suveda su turtinga amerikiete Mile, sergančia kažin kokia paslaptinga liga. Ir gudragalvės Keitės galvoje gimsta… Skaityti toliau »

David Herbert Lawrence — Mylinčios moterys

Turbūt nėra kito rašytojo, kurio kūryboje meilės tema turėtų tokią didelę reikšmę kaip D. H. Lawrence’o. Net 576 psl. kolekcinis leidimas – geriausiu laikomas jo romanas „MYLINČIOS MOTERYS“ yra labiausiai provokuojantis požiūrio į meilę ir santykius atspindys.   XX amžiaus pradžia. Vidurio Anglijos kalnakasių miestelis. Seserys Gudrūna ir Ursula siuvinėja rankdarbius ir svarsto apie santuoką.… Skaityti toliau »

Lev Tolstoj — Išminties kalendorius: kasdienės mintys puoselėti sielą, kurias iš svarbiausių pasaulio tekstų surinko ir užrašė Levas Tolstojus

„Išminties kalendorius“ – paskutinė Levo Tolstojaus knyga. Nors didysis devynioliktojo amžiaus rusų rašytojas išgarsėjo savo romanais „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, jis yra nemažai studijavęs dvasinį pasaulio kultūros palikimą ir rašęs religinėmis temomis – ši jo biografijos dalis mažai kam žinoma. Penkiolika metų rinkti išminties perlai – paties L. Tolstojaus nušlifuoti, tyčia pateikti paprasta ir… Skaityti toliau »

Seneka — Oktavija

Žymus romėnų filosofas, etikos klausimus nagrinėjusio vėlyvojo stoicizmo atstovas Lucijus Anėjus Seneka (lot. Lucius Annaeus Seneca) dar buvo ir dramaturgas. Jo kūriniai teatrui, matyt, darė didelį įspūdį vėlesnėms kartoms, nes daugybė romėnų tragedijų buvo nustota perrašinėti ir neišliko, o dešimt Senekos dramų pasiekė mūsų laikus. „Oktavija“ iš jų išsiskiria tuo, kad yra parašyta ne… Skaityti toliau »

Honoré de Balzac — Eženi Grandė

Serija: „Populiarioji Vagos klasika #2“. Tai viena geriausių prancūzų rašytojo H. de Balzaco knygų apie šykštuolį tėvą ir nuoširdžią bei pasiaukojamą jo dukters meilę pusbroliui. „Eženi Grandė“ – romanas, turėjęs įeiti į „privataus gyvenime scenas“; viskas jame išdėstyta aplink stulbinančiai balzakišką paveikslą – tėtušį Grandė. Šita knyga, kuri dėl estetinių sumetimų (kompozicijos paprastumas, turinio vientisumas)… Skaityti toliau »