Naujame romane nagrinėjamos svarbios filosofinės ir dorovinės dabartinės visuomenės problemos. Jame su skausmu kalbama apie dalį mūsų jaunimo, įklimpusio į narkomanijos liūną, ieškoma kelių dvasiniam visuomenės tobulėjimu. Knygoje derinamas realistinis ir fantastinis pasakojimo būdas, teigiama, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už mūsų planetos likimą.
Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų. Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis… Skaityti toliau »
„Moterų laimė“ – didžiulis, tviskantis prekybos centras, atvėręs duris Prancūzijos sostinėje XIX a. pabaigoje ir užbūręs visas paryžietes. Tamsių, dulkėtų krautuvėlių likimas nulemtas – jos pasmerktos ir turi pasitraukti, užleisdamos vietą kerinčiam stebuklui. Naujoji pirkinių Meka apsuka moterims galvas, žadina aistras, masina beatodairiškai pirkti. Į šį akinantį pasaulį, kuriame viskas turi savo kainą, atvyksta mergina… Skaityti toliau »
Autorius vokiečių literatūros klasikas, intelektinių, filosofinių ir psichologinių romanų meistras, 1946 m. Nobelio premijos laureatas. Veiksmo perkėlimas į tolimą XXII amžių leidžia rašytojui susikaupti ties idėjų pasauliu, nagrinėti problemą filosofiniu aspektu ignoruojant konkrečią buitį. Pagrindiniai romano veikėjai, dvasinio prado reiškėjas Jozefas Knechtas ir jo priešingybė Plinijas Desinjoris, kovoja tarpusavyje, vykdydami iš esmės tą pačią misiją:… Skaityti toliau »
Kirgizų tarybinis rašytojas, Lenino premijos laureatas Čingizas Aitmatovas šiame veikale kelia esminius žmogaus būties klausimus, įsakmiai primena žmonėms, kad jie atsakingi už mūsų Žemės likimą, už žmonijos pažangą. Romane pasakojama eilinio geležinkeliečio Jedigėjaus, mąstančio, tvirtos dvasios žmogaus, kovotojo dėl teisybės, gyvenimo istorija, kurioje atsispindi daugelis svarbių pokarinio laikotarpio įvykių.
Roksana, arba Laimingoji kurtizanė yra paskutinysis Danielio Defoe romanas, parašytas kaip autobiografija moters, kuri pardavė savo garbę pirma todėl, kad išliktų, vėliau – dėl šlovės ir turtų. Apdovanota gundytojos gebėjimais Roksana ir pati sugundoma: pinigų, svajonių apie padėtį, iliuzijų, kad gali pabėgti nuo praeities. Tačiau priešingai nei kitos atgailaujančios šio puikaus romanisto nusidėjėlės, savo silpnybių… Skaityti toliau »
Garsaus amerikiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Johno Steinbecko romanas „Tortilijų kvartalas“ — tai nuotaikingas, šmaikštus pasakojimas apie Denį ir jo draugus paisanus. Knygos herojai — vargetos, veltėdžiai ir sukčiai iš pačių visuomenės paribių. Jiems vagiliauti, apgaudinėti yra tas pat kaip kvėpuoti. Tačiau atsiriboję nuo bet kokių pasaulyje vykstančių globalių sukrėtimų, šie paprasti „žemės vaikai“… Skaityti toliau »
„Kur glūdi muzika, kai neskamba? – spėliojo ji. Ir pasidavusi atsakydavo: tegu iš mano gyslų padaro arfą, kai numirsiu.” Tai jaunos moters vardu Žoana, kuri literatūros kritikų laikoma pačios Claricės Lispector asmenybės menine falsifikacija, brandos istorija, parašyta sąmonės srauto metodu. „Ponia Bovari – tai aš”, – cituodama Gustave’ą Flaubert’ą, atsakė C. Lispector, paklausta apie panašumą į savo… Skaityti toliau »
„Papasakosiu didžią istoriją — gėrio ir blogio, stiprybės ir silpnumo, meilės ir neapykantos, grožio ir bjaurumo. Pabandysiu parodyti, kad šie pradai yra vienas nuo kito neatsiejami, — apie savo svarbiausią kūrinį kalbėjo Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas. — Tai knyga, kurios aš visada norėjau, dėl kurios stengiausi, meldžiausi, kad galėčiau ją parašyti.” „Į rytus… Skaityti toliau »
„Balandės sparnai“ — romanas apie meilę, aistrą, išdavystę ir žmogišką atgailą. Po globėjiškos tetos sparnu patekusi ir tokiu būdu iš skurdo gėdos ištrūkusi Keitė Kroi užmezga romantiškus santykius su jaunuoliu, Mertonu Denšeriu, žurnalistu, irgi negalinčiu pasigirti dideliais turtais. Likimas jaunuolius suveda su turtinga amerikiete Mile, sergančia kažin kokia paslaptinga liga. Ir gudragalvės Keitės galvoje gimsta… Skaityti toliau »
Turbūt nėra kito rašytojo, kurio kūryboje meilės tema turėtų tokią didelę reikšmę kaip D. H. Lawrence’o. Net 576 psl. kolekcinis leidimas – geriausiu laikomas jo romanas „MYLINČIOS MOTERYS“ yra labiausiai provokuojantis požiūrio į meilę ir santykius atspindys. XX amžiaus pradžia. Vidurio Anglijos kalnakasių miestelis. Seserys Gudrūna ir Ursula siuvinėja rankdarbius ir svarsto apie santuoką.… Skaityti toliau »
„Išminties kalendorius“ – paskutinė Levo Tolstojaus knyga. Nors didysis devynioliktojo amžiaus rusų rašytojas išgarsėjo savo romanais „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, jis yra nemažai studijavęs dvasinį pasaulio kultūros palikimą ir rašęs religinėmis temomis – ši jo biografijos dalis mažai kam žinoma. Penkiolika metų rinkti išminties perlai – paties L. Tolstojaus nušlifuoti, tyčia pateikti paprasta ir… Skaityti toliau »
Žymus romėnų filosofas, etikos klausimus nagrinėjusio vėlyvojo stoicizmo atstovas Lucijus Anėjus Seneka (lot. Lucius Annaeus Seneca) dar buvo ir dramaturgas. Jo kūriniai teatrui, matyt, darė didelį įspūdį vėlesnėms kartoms, nes daugybė romėnų tragedijų buvo nustota perrašinėti ir neišliko, o dešimt Senekos dramų pasiekė mūsų laikus. „Oktavija“ iš jų išsiskiria tuo, kad yra parašyta ne… Skaityti toliau »
Imperijos laikų trylikos vyrų sąjungos darbų ir žygdarbių istorijos, su kruvinomis dramomis ir šiurpulingomis komedijomis bei meilės romanais.
Serija: „Populiarioji Vagos klasika #2“. Tai viena geriausių prancūzų rašytojo H. de Balzaco knygų apie šykštuolį tėvą ir nuoširdžią bei pasiaukojamą jo dukters meilę pusbroliui. „Eženi Grandė“ – romanas, turėjęs įeiti į „privataus gyvenime scenas“; viskas jame išdėstyta aplink stulbinančiai balzakišką paveikslą – tėtušį Grandė. Šita knyga, kuri dėl estetinių sumetimų (kompozicijos paprastumas, turinio vientisumas)… Skaityti toliau »
Serija: „Populiarioji Vagos klasika #1“. „Tamsi istorija“ – tai istorinis romanas, vaizduojantis senosios aristokratijos pasipriešinimą Napoleonui Bonapartui. Istorinių įvykių centre – policijos seklių ir romantiškosios aristokratės Loransos de Sen Sin moralinė dvikova.
Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmanno 1816 m. sukurta pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ – viena gražiausių visų laikų pasakų. Ji daugybę kartų buvo ekranizuota, kompozitorius Piotras Čaikovskis pagal ją sukūrė nuostabųjį baletą, statomą visame pasaulyje. „Spragtukas ir pelių karalius“ – jautri ir išmintinga, vaizduotę žadinanti, magiška pasaka, kuri sužavės bet kurio amžiaus skaitytojus.
Serija: „10+ #13“. Smagus, nors kartais liūdnas pasakojimas apie sesutes dvynukes,kurios atsidūrė skirtinguose miestuose, bet netikėtai susitiko vaikų pensione per atostogas. Gal bendrom jėgom jos vis dėlto įspės, kodėl tėvai jas išskyrė? Ir gal vieną gražią dieną jos vėl bus drauge ir su abiem tėvais?
Trokšdamas nuotykių jaunas mokytojas Izmaelis sėda į banginiautojų laivą „Pekodas” ir leidžiasi į klajones po jūrų platybes. Laivo kapitonas Ahabas, norėdamas atkeršyti už seną skriaudą, visą įgulą įtraukia į pašėlusią paslaptingo Baltojo Banginio medžioklę. Šis pusiau realistinis, pusiau fantastinis pasakojimas vystomas dviem plotmėmis – tai banginių medžioklė ir drauge romantinės simbolikos kupina intelekto ir valios… Skaityti toliau »
Lietuvoje Rumi vardas yra girdėtas bent jau tiems, kas domėjosi Rytų kultūra ir poezija, tačiau jo kūryba menkai žinoma. Poeto tikrasis vardas yra Jalal ad-Din Muhammad Rumi. Jis gimė 1207 metais rytiniame Persijos imperijos pakraštyje, Balcho mieste (šiandienis Afganistanas). Rumi mirė 1273 metais Konijoje, ten ir buvo palaidotas šalia tėvo. Didžiojo sufijų poeto atminimui Konijoje… Skaityti toliau »