„Štai dar viena tragedija, kurios siužetas paimtas iš Euripido“, – taip rašo Jeanas Racine’as „Faidros“ pratarmėje. 1677 m. sausio 1 d. Paryžiaus Burgundijos rūmų teatre suvaidinta tragedija užbaigė nepaprastai intensyvų ir produktyvų, daugiau kaip dešimtį metų trukusį dramaturgo gyvenimo tarpsnį. Pradedant 1664 m. Moli?re’o trupės parodyta „Tėbaida, arba Broliai priešai“, sukurtos devynios tragedijos, atvertusios naujos… Skaityti toliau »
Miloš Crnjanski romanas „Kraustymaisi“ – tai romanas apie masinę migraciją. Savo klajoklišku romanu "Kraustymaisi" Miloš Crnjanski nukelia mus į praeitį, tiksliau, į 1744-ųjų pavasarį pelkynuose ir tirštuose rūkuose paskendusią Serbiją, į margą Dunojaus slėnio pasaulį.Skaitytojui siūloma įdėmiai pažvelgti į dar nepažintą vidurio Europos istoriją, perteikiamą per žmonių likimus. Romane pasakojama vieno Habsburgų pajėgų karinio dalinio… Skaityti toliau »
1941-ųjų kovo 27 dieną Virginia Woolf parašė leidėjui Johnui Lehmannui ir išdėstė savo abejones dėl naujojo romano: nuogąstavo, kad kol kas "Tarp veiksmų" – „pernelyg paikas ir trivialus“, kad jį būtų galima spausdinti, žadėjo kiek vėliau jį nuosekliai peržiūrėti. Kitą dieną, Lehmannui dar nespėjus atplėšti laiško, Woolf pilnomis kišenėmis akmenų žengė į Uzo upės vandenis.… Skaityti toliau »
Simone de Beauvoir romanas "Palaužta moteris" – tai, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Šią knygą sudaro trys istorijos: „Santūrumo amžius“, „Monologas“ ir „Palaužta moteris“. Jos intymios kaip susitikimas tete-a-tete. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama.… Skaityti toliau »
Jie nuogi, nes nėra kur pasislėpti nuo priešo akies. Jie mirę, nes ant kulnų nuolat lipa mirtis. Ir miršta jie – drauge su savo idealais, viltimis ir baimėmis. Sala Ramiajame vandenyne. Amerikiečių pėstininkų divizija turi išstumti japonų pajėgas. Tvyrant artėjančių mūšių įtampai džiunglių sekinami kareiviai stengiasi neprarasti žmogiškumo. Tačiau karas – tik nuožmi mašina. Kariams… Skaityti toliau »
Wilde’o „Salomė“ sukurta remiantis šv. Mato ir šv. Morkaus evangelijų tekstais, tačiau nesilaikoma griežto tikslumo. Čia Erodui būdingi ne tik Judėjos tetrarcho Erodo Antipo, bet ir Erodo Didžiojo ir net krikščionių persekiotojo Erodo Agripos bruožai. Biblijos tekste Salomei skirtas antraeilis vaidmuo, o Wilde’as Salomę paverčia dramos protagoniste, kuri sprendžia ir lemia viską, kuri įsimyli ir… Skaityti toliau »
Serija: „Time Quintet #1“. Megės Miuri gyvenimas gerokai keistas. Jos šeimoje tik dešimtmečiai broliai dvyniai ir gražuolė mama atrodo normalūs. Jaunėlis Čarlzas apdovanotas neįprastu intelektu, bet visų laikomas keistuoliu ir kvaileliu. Pati Megė neranda bendros kalbos su bendraamžiais, mokytojais ir net pati su savimi. O jos mylimas tėtis iškeliavęs vykdyti slaptos užduoties ir dingęs. Padėti… Skaityti toliau »
Maldororo giesmės (1869) – ilgai buvęs niekam nežinomas kūrinys, kurį tik po pusės amžiaus legendomis apipynė ir į plačiuosius kultūros vandenis išplukdė ribinių sąmonės būsenų ieškoję siurrealistai. Ši tamsi, daugiasluoksnė odė pykčiui ir blogiui negailestingai smūgiuoja į kaukėtą savimi patenkintos žmonijos kultūrą bei moralę. Šiam tikslui grafas Lautréamont’as pasirinko laisvą ir maištingą gyvulio įvaizdį: geriau… Skaityti toliau »
Mažai yra knygų, kurias skaitome visą gyvenimą: pirmą kartą paimame į rankas dar mokykloje ir vėliau ne sykį su malonumu atsiverčiame. EZOPO PASAKĖČIOS – vienas iš tokių šedevrų, kurį bėgant metams vertiname vis labiau. Antikos išminčiaus Ezopo būta neeilinio pasakotojo – jo pamokančios istorijos peržengė senovės Graikijos ribas, bėgant šimtmečiams buvo pildomos naujais pasakojimais, o… Skaityti toliau »
„Musių Valdovas“ – Viljamo Goldingo filosofinė alegorija apie žmogaus širdies tamsą. Autorius gilinasi į žmogaus prigimtį, nes blogis slypi kiekviename iš mūsų, blogio nesunaikinsi pakeisdamas aplinką, su juo gali kovoti tik siekdamas pakeisti žmogaus sielą. Kūrinys išverstas į daugelį pasaulio kalbų, ekranizuotas.
Ankstyvajai kūrybai būdingi romantizmo bruožai. Apysakose (rinkinys „Vakarai viensėdyje prie Dikankos“) vaizduojamas Ukrainos kaimas, jo papročiai, grindžiami tikėjimu antgamtiškumu, poetizuojamas žmogaus ryšys su gamta. Joms būdingi spalvingi personažai, tautosakos ir fantastikos, lyrizmo ir humoro derinimas. Vėlesnė kūryba realistinė, joje ryšku kritiškumas. Apysakose satyriškai parodoma dvarininkų kasdienybė („Pasakojimas apie tai, kaip Ivanas Ivanovičius susipyko su Ivanu… Skaityti toliau »
Knygoje – dviejų Anglijos rašytojų, neoromantizmo atstovų, Dž. Konrado (1857-1924) ir R. Kiplingo (1865-1936) kūriniai. Turinys: Tamsos širdis /Dž. Konradas; Taifūnas /Dž. Konradas; Pažangos avanpostas /Dž. Konradas; Jaunystė /Dž. Konradas; Lagūna /Dž. Konradas; Kunigaikštis Romanas /Dž. Konradas; Šimto sielvartų vartai /R. Kiplingas; VI Vilis Vinkis /R. Kiplingas; Kelio pabaiga /R. Kiplingas; Krišna Malvenio asmenyje /R.… Skaityti toliau »
Graikų romanui knygoje atstovauja Longo „Dafnis ir Chlojė“, romėnų-Petronijaus „Satyrikonas“ ir Apulėjaus „Metamorfozės, arba „Aukso asilas“. Tome taip pat pateikiamos rinktinės graikų pasakėtininko Ezopo prozinės pasakėčios ir romėnų rašytojo Fedro eiliuotos pasakėčios. Turinys: Dafnis ir Chlojė / Longos; Satyrikonas / Petrōnius; Metamorfozės, arba Aukso asilas / Appuleius; Pasakėčios / Aisopos; Pasakėčios / Phaedrus
Prancūzų rašytojas P. Bourget (1852–1935), gerai susipažinęs su S. Freudo psichoanalizės teorija, kaip ir H. Taine’as teigė, kad „literatūra yra gyvoji psichologija“. Tačiau „Mokinys“ ne vien psichologinis, bet ir tezių romanas, nes grindžiamas teze, kad mokytojas atsako už mokinių klaidas.
XIX a. Belgų rašytojas Š. De Kosteras (1827 – 1879) savo reikšmingiausiame kūrinyje – poetinės prozos knygoje – nupiešia Nyderlandų kovas dėl išsivadavimo iš Ispanijos priespaudos, sukūrė spalvingą liaudies herojaus paveikslą, panaudodamas XVI a. legendinio juokdario Ulenšpygelio bruožus.
„Iliada” yra Homerui priskiriamas epas apie Trojos karą, nors pats karas tėra tik konfrontacijos tarp karaliaus Agamemnono ir stipriausio graikų kariuomenės kario Achilo fonas. „Iliada” laikoma seniausiu graikų ir tuo pačiu Vakarų literatūros kūriniu. Ji buvo parašyta hegzametru maždaug VIII a. pr. m. e. vuduryje ir susideda iš 15 690 hegzametro eilučių. Apie 30 metų… Skaityti toliau »
„Daktaras Živaga“ — saga apie politinių neramumų išdraskytą Rusiją ir apie viską ištveriančią ir nugalinčią meilę. Šis kūrinys, apibendrinantis visą B. Pasternako kūrybą ir jo kartos patirtį, laikomas viena svarbiausių XX a. pasaulinės literatūros knygų, kuri padarė įtaką ne vienai menininkų kartai.
Johannas Wolfgangas Goethe (1749–1832) – vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas, pasaulinės literatūros klasikas. Romanas „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai“ yra vienas iš reikšmingiausių vokiečių auklėjamojo, arba tapsmo, romanų, nuosekliai ir subtiliai atskleidžiančių žmogaus dvasinį tobulėjimą, individo formavimąsi, aistringą pirmąją meilę, jaunystės užmojus ieškoti savojo pašaukimo ir gyvenimo nesėkmes bei pamokas. Koks žmogus pasaulyje, ėmęsis… Skaityti toliau »
Jauną šunį Baksą išplėšia iš palaimingo gyvenimo Kalifornijojeir nugabena toli į šiaurę. Baksas paverčiamas kinkomuoju šunimi. Jis tampa stipriausiu ir nuožmiausiu šunimi visoje Aliaskoje. Tačiau viduje jis jaučia nenumaldomą potraukį išsilaisvinti iš žmogaus valios ir paklusti protėvių šauksmui.
Populiariausiame savo romane „Be šeimos“ Hector Malot pasakoja mielo ir doro rastinuko Remio istoriją. Įdomus, nuotykių kupinas siužetas, drąsūs ir geraširdžiai romano herojai, tikroviški žmonių santykiai, įstabūs Prancūzijos ir Anglijos gamtovaizdžiai daro šį romaną patrauklų ir mūsų laikų skaitytojams.