Johannas Wolfgangas Goethe (1749–1832) – vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas, pasaulinės literatūros klasikas. Romanas „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai“ yra vienas iš reikšmingiausių vokiečių auklėjamojo, arba tapsmo, romanų, nuosekliai ir subtiliai atskleidžiančių žmogaus dvasinį tobulėjimą, individo formavimąsi, aistringą pirmąją meilę, jaunystės užmojus ieškoti savojo pašaukimo ir gyvenimo nesėkmes bei pamokas.
Koks žmogus pasaulyje, ėmęsis amato, meno ar kokio nors gyvenimo būdo be dvasinio potraukio, savo padėtį laikys pakenčiama? <…> Nieko nesti be vargo! Tik dvasinis veržimasis, aistra, meilė padeda įveikti kliūtis, skintis kelius ir ištrūkti iš siauro rato, kuriame kiti apgailėtinai murgdosi.
Visas pasaulis plyti priešais mus tarsi didžiulė akmens
skaldykla priešais architektą, kuris nusipelno šio vardo tiktai tada,
kai iš šių atsitiktinių gamtos luitų kuo taupiausiai, tikslingiausiai ir
patikimiausiai įkūnija savo dvasioje gimusį provaizdį.
Atrodydavo, tarsi siela mąsto be kūno; ji žvelgia į jį lyg į kažką
jai svetima, kaip, sakysim, žiūrima į suknelę. Nepaprastai gyvai ji
vaizdavosi buvusius laikus ir įvykius ir jais remdamasi nujautė, kas
bus ateityje. Visi tie laikai prabėgo; tai, kas bus, taip pat prabėgs:
kūnas, kaip ir ta suknelė, suplyš, bet Aš, tas toks gerai pažįstamas
Aš, esu.
