Antikine metrika sukurtos "Augalų metamorfozė" (1798) ir "Gyvūnų metamorfozė" (1820) bus pirmoji lietuvių skaitytojų pažintis su šiais poetiniais didžiojo vokiečių poeto ir mąstytojo Johanno Wolfgango Goethe’ės kūriniais. Iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Bukontas
Sukurta penkiais šimtais metų vėliau nei Homero epai Apolonijo Rodiečio poema Argonautika yra didžiausias helenistinės epochos kūrinys. Tai hegzametru parašytas epinis pasakojimas, apdainuojantis Jasono ir jo bendražygių kelionę iš Heladės į tolimąją Kolchidę ir jų grįžimą atgal. Argonautai aplanko daugybę kraštų, susiduria su netikėtais pavojais, patiria įvairiausių nuotykių ir įveikia sunkias kliūtis. Poema praturtinta Senovės… Skaityti toliau »
Klasikinė graikų poezija
Franzas Kafka (1883-1924) – vienas didžiausių XX amžiaus rašytojų, romanų „Procesas“, „Pilis“, „Amerika“ bei daugelio pasakojimų autorius. Jo dienoraščiai – garbingi, atviri užrašai, kurių autorius nenorėjo skelbti, net buvo testamentu pavedęs draugui juos sunaikinti. Dienoraščiai parodo rašytoją ir žmogų, griauna vienišiaus mitą. Atsiskleidžia Kafkos kasdienio gyvenimo detalės, santykiai su tėvu ir moterimis, savianalizė, kūrybiniai sumanymai,… Skaityti toliau »
Tikra tiesa: Johanas Volfgangas Gėtė (J. W. Goethe, 1749–1832), vokiečių ir pasaulinės literatūros klasikas, yra sukūręs ir pasakų. Visus pasakos kaip žanro kanonus atitinka trys istorijos: „Naujasis Paris“, „Naujoji Meluzina“ ir „Pasaka“. Tačiau reikšmę ir prasmę šios pasakos įgyja tik tada, kai yra siejamos su Gėtės asmenybe ir kūryba, todėl knygutės sudarytojas ir vertėjas aptaria… Skaityti toliau »
Latvių klasiko Aleksandro Gryno (1895–1941) istoriniame romane "Tobagas" – pasakojama apie Kuržemės hercogo Jokūbo pastangas XVII a. įsigyti kolonijų. Jo laivai iš Ventspilio plaukia į Gambiją (Afrikoje) ir Tobago salą, o žmonės kelionėse ir ten įsikūrę patiria begalę pavojų ir nuotykių. Knyga žadina romantiškas svajones apie tolimas jūrų keliones, burlaivius, lobius, kovas su piratais, indėnais… Skaityti toliau »
"Morelio išradimas" – 17-a “Charibdės” moderniosios klasikos serijos knyga. Knygos autorius Aolfo Bioy Casares – vienas iš garsiausių XX amžiaus Argentinos rašytojų. Jo 1940 m. parašytas romanas "Morelio išradimas" puikus. Pasak Jorgeso Luiso Borgeso, nėra “netikslu ar perdėta apibūdinti jį kaip tobulą”. Pabėgėlis nuo teisėsaugos pasislepia negyvenamoje saloje Polinezijoje. Jis labai nustemba ir išsigąsta, kai… Skaityti toliau »
„Štai dar viena tragedija, kurios siužetas paimtas iš Euripido“, – taip rašo Jeanas Racine’as „Faidros“ pratarmėje. 1677 m. sausio 1 d. Paryžiaus Burgundijos rūmų teatre suvaidinta tragedija užbaigė nepaprastai intensyvų ir produktyvų, daugiau kaip dešimtį metų trukusį dramaturgo gyvenimo tarpsnį. Pradedant 1664 m. Moli?re’o trupės parodyta „Tėbaida, arba Broliai priešai“, sukurtos devynios tragedijos, atvertusios naujos… Skaityti toliau »
Miloš Crnjanski romanas „Kraustymaisi“ – tai romanas apie masinę migraciją. Savo klajoklišku romanu "Kraustymaisi" Miloš Crnjanski nukelia mus į praeitį, tiksliau, į 1744-ųjų pavasarį pelkynuose ir tirštuose rūkuose paskendusią Serbiją, į margą Dunojaus slėnio pasaulį.Skaitytojui siūloma įdėmiai pažvelgti į dar nepažintą vidurio Europos istoriją, perteikiamą per žmonių likimus. Romane pasakojama vieno Habsburgų pajėgų karinio dalinio… Skaityti toliau »
1941-ųjų kovo 27 dieną Virginia Woolf parašė leidėjui Johnui Lehmannui ir išdėstė savo abejones dėl naujojo romano: nuogąstavo, kad kol kas "Tarp veiksmų" – „pernelyg paikas ir trivialus“, kad jį būtų galima spausdinti, žadėjo kiek vėliau jį nuosekliai peržiūrėti. Kitą dieną, Lehmannui dar nespėjus atplėšti laiško, Woolf pilnomis kišenėmis akmenų žengė į Uzo upės vandenis.… Skaityti toliau »
Simone de Beauvoir romanas "Palaužta moteris" – tai, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Šią knygą sudaro trys istorijos: „Santūrumo amžius“, „Monologas“ ir „Palaužta moteris“. Jos intymios kaip susitikimas tete-a-tete. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama.… Skaityti toliau »
Jie nuogi, nes nėra kur pasislėpti nuo priešo akies. Jie mirę, nes ant kulnų nuolat lipa mirtis. Ir miršta jie – drauge su savo idealais, viltimis ir baimėmis. Sala Ramiajame vandenyne. Amerikiečių pėstininkų divizija turi išstumti japonų pajėgas. Tvyrant artėjančių mūšių įtampai džiunglių sekinami kareiviai stengiasi neprarasti žmogiškumo. Tačiau karas – tik nuožmi mašina. Kariams… Skaityti toliau »
Wilde’o „Salomė“ sukurta remiantis šv. Mato ir šv. Morkaus evangelijų tekstais, tačiau nesilaikoma griežto tikslumo. Čia Erodui būdingi ne tik Judėjos tetrarcho Erodo Antipo, bet ir Erodo Didžiojo ir net krikščionių persekiotojo Erodo Agripos bruožai. Biblijos tekste Salomei skirtas antraeilis vaidmuo, o Wilde’as Salomę paverčia dramos protagoniste, kuri sprendžia ir lemia viską, kuri įsimyli ir… Skaityti toliau »
Serija: „Time Quintet #1“. Megės Miuri gyvenimas gerokai keistas. Jos šeimoje tik dešimtmečiai broliai dvyniai ir gražuolė mama atrodo normalūs. Jaunėlis Čarlzas apdovanotas neįprastu intelektu, bet visų laikomas keistuoliu ir kvaileliu. Pati Megė neranda bendros kalbos su bendraamžiais, mokytojais ir net pati su savimi. O jos mylimas tėtis iškeliavęs vykdyti slaptos užduoties ir dingęs. Padėti… Skaityti toliau »
Maldororo giesmės (1869) – ilgai buvęs niekam nežinomas kūrinys, kurį tik po pusės amžiaus legendomis apipynė ir į plačiuosius kultūros vandenis išplukdė ribinių sąmonės būsenų ieškoję siurrealistai. Ši tamsi, daugiasluoksnė odė pykčiui ir blogiui negailestingai smūgiuoja į kaukėtą savimi patenkintos žmonijos kultūrą bei moralę. Šiam tikslui grafas Lautréamont’as pasirinko laisvą ir maištingą gyvulio įvaizdį: geriau… Skaityti toliau »
Mažai yra knygų, kurias skaitome visą gyvenimą: pirmą kartą paimame į rankas dar mokykloje ir vėliau ne sykį su malonumu atsiverčiame. EZOPO PASAKĖČIOS – vienas iš tokių šedevrų, kurį bėgant metams vertiname vis labiau. Antikos išminčiaus Ezopo būta neeilinio pasakotojo – jo pamokančios istorijos peržengė senovės Graikijos ribas, bėgant šimtmečiams buvo pildomos naujais pasakojimais, o… Skaityti toliau »
„Musių Valdovas“ – Viljamo Goldingo filosofinė alegorija apie žmogaus širdies tamsą. Autorius gilinasi į žmogaus prigimtį, nes blogis slypi kiekviename iš mūsų, blogio nesunaikinsi pakeisdamas aplinką, su juo gali kovoti tik siekdamas pakeisti žmogaus sielą. Kūrinys išverstas į daugelį pasaulio kalbų, ekranizuotas.
Ankstyvajai kūrybai būdingi romantizmo bruožai. Apysakose (rinkinys „Vakarai viensėdyje prie Dikankos“) vaizduojamas Ukrainos kaimas, jo papročiai, grindžiami tikėjimu antgamtiškumu, poetizuojamas žmogaus ryšys su gamta. Joms būdingi spalvingi personažai, tautosakos ir fantastikos, lyrizmo ir humoro derinimas. Vėlesnė kūryba realistinė, joje ryšku kritiškumas. Apysakose satyriškai parodoma dvarininkų kasdienybė („Pasakojimas apie tai, kaip Ivanas Ivanovičius susipyko su Ivanu… Skaityti toliau »
Knygoje – dviejų Anglijos rašytojų, neoromantizmo atstovų, Dž. Konrado (1857-1924) ir R. Kiplingo (1865-1936) kūriniai. Turinys: Tamsos širdis /Dž. Konradas; Taifūnas /Dž. Konradas; Pažangos avanpostas /Dž. Konradas; Jaunystė /Dž. Konradas; Lagūna /Dž. Konradas; Kunigaikštis Romanas /Dž. Konradas; Šimto sielvartų vartai /R. Kiplingas; VI Vilis Vinkis /R. Kiplingas; Kelio pabaiga /R. Kiplingas; Krišna Malvenio asmenyje /R.… Skaityti toliau »
Graikų romanui knygoje atstovauja Longo „Dafnis ir Chlojė“, romėnų-Petronijaus „Satyrikonas“ ir Apulėjaus „Metamorfozės, arba „Aukso asilas“. Tome taip pat pateikiamos rinktinės graikų pasakėtininko Ezopo prozinės pasakėčios ir romėnų rašytojo Fedro eiliuotos pasakėčios. Turinys: Dafnis ir Chlojė / Longos; Satyrikonas / Petrōnius; Metamorfozės, arba Aukso asilas / Appuleius; Pasakėčios / Aisopos; Pasakėčios / Phaedrus