Temos Archyvai: Klasika

James Salter — Žaidimas ir pramoga

Ambicingas, išvaizdus amerikietis Dynas ir jauna prancūzė Ana Mari senoviniu „Delage’u“ nerūpestingai keliauja po Prancūziją. Jis – neseniai metęs Jeilio universitetą, nes buvo pernelyg nuobodu. Ji – mergina iš tylaus it bažnyčia miestelio, į kurį jis atsitiktinai užsuka. Jų meilė – kūniška ir nekalta. Ana Mari Dynui – tarsi pati jo dievinama Prancūzija – nepasotinamas… Skaityti toliau »

Adam Smith — Tautų turtas. II tomas

Serija: „The Glasgow Edition of the Works and Correspondence of Adam Smith #1“. „Tautų Turtas“… rodo Smitthą buvus ne vien ekonomistą.  Jis buvo filosofas, istorikas, sociologas; jis sukūrė pasaulėžiūrą, apimančią žmogaus paskatas, istorijos stadijas, ekonomikos mechanizmą… Šia prasme „Tautų turtas“ yra ne tik politinės ekonomijos šedevras.  Jis yra didžiojo žmonijos kelionės epo dalis.

Paul van Loon — Raveleinas

O kas gi tas Raveleinas?.. Viena išeičių – atsiversti pirmąjį slaptingosios istorijos puslapį ir nerti nuotykių gelmėn! Du pasauliai, skiriami šimtmečių. Viename pavydima naujutėlaičio Range Roverio, per iPhone’ą visu garsu pliekia Metallica, o apie tai, kad palisadas yra gynybinė tvora, galima akimirksniu sužinoti iš Vikipedijos. Kitame didžiuojamasi eikliu žirgu ar žaižaruojančio kalavijo galiomis, paukščių… Skaityti toliau »

Johann Wolfgang Goethe — Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa

Johannas Wolfgangas Goethe (1749-1832) – vokiečių literatūros klasikas, vienas garsiausių vokiečių rašytojų, žymiausias literatūrinio sąjūdžio „Audra ir veržimasis“ atstovas. Itin gausiame ir įvairialypiame jo kūrybiniame palikime – pasaulinio garso tragedija Faustas, romanai Jaunojo Verterio kančios, Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji, Sielų giminystė. Per ilgą savo gyvenimą Goethe įspūdingai reiškėsi kaip literatas, taip pat daug… Skaityti toliau »

Immanuel Kant — Grynojo proto kritika

Kanto „Grynojo proto kritika“ – vienas reikšmingiausių filosofijos veikalų žmonijos minties istorijoje. Jame išdėstyta Kanto pažinimo teorija, kurią jis laikė „kopernikiškuoju perversmu filosofijoje“. Kantas teigia, kad egzistuoja nuo subjekto nepriklausomos apriorinės pažinimo formos, lyg žmogaus mąstymo programa, pagal kurią sutvarkomi patyrimo duomenys. Kantas išsamiai analizuoja apriorines juslumo formas (erdvę ir laiką), kuriomis intelektui pateikiami… Skaityti toliau »

Genovaite Dručkutė — Prancūzų viduramžių literatūra XII a

Mokymo priemonė „Prancūzų viduramžių literatūra. XII amžius“ yra parengta paskaitų ir seminarų pagrindu. Ji skirta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentams. Mokymo priemonę sudaro įvadas ir šie skyriai: 1. Abeliaro ir Eloyzos laiškai, 2. Romanas apie Tristaną ir Izoldą, 3. Marija Prancūzė, 4. Andrius Kapelionas, 5. Vagantų poezija. Iš dešimtį šimtmečių trukusios Viduramžių epochos ir turtingos… Skaityti toliau »

Aristofanas — Paukščiai

„Išlikusioje Antikos raštijoje nėra kito tokio teksto, kaip Aristofano Paukščiai. Ši ilgiausia graikų pjesė kupina vaizduotė žaismo ir humoro, ironijos ir lyrizmo. Paukščiai įkuria „tranzitinę“ valstybę tarp žemės ir dangaus, tarp žmonių ir dievų – ši fantastinė situacija šaukiasi visų Senosios komedijos išteklių. Intelektualios aliuzijos čia perpintos ‘nepadoriais’ juokeliais, rimta politinė ir kultūrinė kritika sulieta… Skaityti toliau »

Marguerite Duras — Užtvara nuo vandenyno

Pasaulinio garso prancūzų rašytoja, „naujojo romano“ krypties atstovė, dramaturgė, kino režisierė, scenaristė Marguerite Duras (laimėjusi Gonlūrų premiją už romaną „Meilužis“), viename mėgstamiausių, autobiografiniame romane „Užtvara nuo vandenyno“ pasakoja apie paauglystę Indokinijoje, neturtingos prancūzų šeimos vargus mirus tėvui. Motina už visas santaupas išsinuomojo žemės, bet per vėlai suprato, kad potvyniai niokoja pasėlius ir veltui ji… Skaityti toliau »

J. M. Barrie — Piteris Penas ir Vendė

Šioje knygoje, aišku, pasakojama apie mane – patį šauniausią berniukų vadą. Juk tai aš atvedžiau juos visus į Niekados šalį (jūs irgi esat čia lankęsi). Ir netgi suradau jiems mamą! Juk tai aš kasdien prigalvoju pavojingų nuotykių. Ši sala, beje, kaip tik nuotykiams: joje šlaistosi indėnai, piratai ir laukiniai žvėrys, esama fėjų ir netgi undinių.… Skaityti toliau »

Doris Lessing — Auksiniai užrašai

„Auksiniai užrašai“ – emancipuotos šiuolaikinės moters romanas: švytintis nuoširdumu ir aistra, kupinas gyvenimo pilnatvės paieškų. Jame atskleidžiamas aštriabriaunis vidinio žmogaus pasaulio grožis ir jo skilimas, žaidžiama politiniais kontekstais, dažnai neįtikėtinai sutampančiais su pastarųjų dienų pasaulinėmis kolizijomis. Romane ryškios seksualumo ir moterų (ne)laisvės linijos, kurios knygai pasirodžius 1962-aisiais tapo rašytojos kūrybine vėliava. Romanas „Auksiniai užrašai“ susideda… Skaityti toliau »

Anna Sewell — Juodasis gražuolis

Ar kada pagalvojote, kas nutiktų, jei labai norėtumėte ką nors pasakyti, bet negalėtumėte? Kaip pasikeistų pasaulis, jei visi, pastebėję neteisybę, nenumotų ranka ir nenueitų šalin? O ką jaučia žirgas, kai juo jojate? Juodasis Gražuolis visuomet atlieka savo pareigą sąžiningai ir savęs negailėdamas. Deja, žmogus jam ne visada atsidėkoja tuo pačiu ir pamiršta, kad ne tik… Skaityti toliau »

Vytautas Mačernis — Sielos paveikslas

Tėvynė ir laisvė, sava tapatybė – pagrindiniai motyvai Vytauto Mačernio minčių partitūroje. Viskas labai gyva, pulsuoja jauno žmogaus dvasia. Amžinosios meilės ir mirties linijos, kaip du pradai, galiausiai susijungia tarpusavyje. Sakoma, ryškiausia žvaigždė, prieš užgesdama, dega karščiausiai. Vytauto Mačernio blyksnis buvo trumpas, bet labai ryškus. Savo poezijoje jis spėjo nušviesti kai ką labai svarbaus,… Skaityti toliau »

Victor Hugo — Vargdieniai

Vargdieniai – prieš 153 metus išleistas didžiausios apimties – netgi 1900 puslapių prancūziško teksto – romanas. Jo siužetas, prasidedantis 1815 m. ir pasibaigiantis 1832 m. birželio maištu Paryžiuje, aprėpia septynių pagrindinių ir dar per keturiasdešimt antraplanių veikėjų gyvenimo vingius, kuriuos sieja buvusio katorgininko Žano Valžano paveikslas. Apdovanotas nepaprasta jėga ir protu šis visuomenės atstumtasis siekia… Skaityti toliau »

Philippa Pearce — Tomo vidurnakčio parkas

Serija: „10+ #15“. Tomą tėvai kelioms vasaros savaitėms išsiunčia pas tetą ir dėdę, jis nusiteikia, kad tai bus ilgos ir nuobodžios dienos. Bet štai vidurnaktį atviromis akimis gulėdamas seno namo bute berniukas išgirsta, kaip pirmo aukšto hole valandas muša didžiulis švytuoklinis laikrodis. Vienuolika… Dvylika… Trylika… Trylika! Tomas tyliai išsmunka pro duris, nulipa žemyn… Skaityti toliau »

Salomėja Nėris — Lauk manęs (2015)

Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #47“. „Talentingiausia XX amžiaus lietuvių poetė pateko į žiaurias istorijos peripetijas, įstūmusias ją į žūtbūtinius apsisprendimus (arba tauta, arba socializmas), į didžiules psichologines įtampas, kurios neleido atslūgti jos kūrybiniam potencialui, o plėtė jį naujomis kryptimis“ – taip Salomėjos Nėries kelią apibendrino dr. Vytautas Kubilius. Šios rinktinės sudarytoja Rita Tūtlytė,… Skaityti toliau »

Balys Sruoga — Dievų miškas (2015)

Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #44“. Lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos atsiminimų knyga vertinama kaip vienas originaliausių veikalų Europos memuaristikoje apie konclagerius. Savotiška tragikomedija proza – taip neįprastą stilių bei savitą fakto literatūros ir meninio vaizdo jungtį „Dievų miške“ apibrėžė V. Kubilius. Spausdinama iš rankraščio, spaudai parengto Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Aldous Huxley — Neregys Gazoje

Europa tarpukariu. Spengiančią Pirmojo pasaulinio karo tylą jau seniai nustelbė šurmuliuojanti tuštybės mugė. Antonis Bivisas, ciniškas, savimi pasitikintis intelektualas, bet kokia kaina siekia laisvės. Ką tai reiškia? Jis yra laisvas susivilioti žavia lengvabūdiška manipuliuotoja Mere, laisvas suvilioti jos dukterį Heleną. Laisvas išduoti artimiausio draugo pasitikėjimą, laisvas naudotis savo gabumais arba juos iššvaistyti. Tačiau, pakliuvęs į… Skaityti toliau »

Friedrich Nietzsche — Ecce homo. Kaip tampama tuo kas esi

Serija: „Academia #1“. Garsaus vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche’s (1844-1900) vienas iš paskutiniųjų veikalų, parašytas 1888 metais. Ecce homo.Kaip tampama tuo, kas esi užima ypatingą vietą Nietzsche’s kūryboje. Tai kūrybinė autobiografija, kurioje autorius darsyk grįžta prie svarbiausių savo minčių, darsyk aistringai apibrėžia ankstesnių savo knygų turinį. Pirmasis šio veikalo vertimas į lietuvių kalbą.