Roma, 63 m. pr. Kr. Mieste, netrukus tapsiančiame milžiniška imperija, dėl valdžios kovoja septynetas vyrų. Ciceronas — konsulas, Cezaris — jo negailestingas jaunas konkurentas, Pompėjus — žymiausias respublikos karvedys, Krasas — turtingiausias žmogus Romoje, Katonas — politinis fanatikas, Katilina — psichopatas, Klodijus — ambicingas plebėjas. Pasakojimai apie realias istorines asmenybes — apie jų sąjungas ir… Skaityti toliau »
79-aisiais mūsų eros metais vaizdingoje Italijos vietoje, Vezuvijaus papėdėje, rugpjūčio pabaiga — itin karšta ir alinanti. Šiuo nepalankiu laiku, per patį sausros sezoną, šešiasdešimt mylių besitęsiančioje akveduko linijoje įvyksta avarija, todėl iškyla grėsmė, kad devyni Neapolio įlankos miestai netrukus liks be gėlo vandens atsargų. Į šį rajoną Roma atsiunčia jauną sumanų vandentiekio specialistą, kad šis… Skaityti toliau »
Vengrų rašytojas Ferencas Joršis gimė 1927 metais. Nuo 1950 metų jis pradėjo dirbti Pešto radijuje, paskui buvo Pešto Nacionalinio teatro dramaturgas, dar vėliau perėjo dirbti į Vengrijos televiziją. Joršis visų pirma yra dramaturgas, jis rašo dramas, televizijos spektaklių ir filmų scenarijus. Žymiausias jo kūrinys yra romanas „Kapitonas Tenkešas“, kuris buvo ekranizuotas ir rodomas taip pat… Skaityti toliau »
Vienas reikšmingiausių Skoto romanų yra ir „Aivenhas“ (1819). Jame atsiskleidžia XII a. Anglija, epocha, kai dar tebebuvo gyva nesantaika tarp normanų, XI amžiaus pabaigoje užkariavusių Angliją, ir anglosaksų, tautos, kuri ją valdė keletą amžių, bet į pirmą planą jau buvo iškilę prieštaravimai taip pavergtų baudžiauninkų valstiečių ir feodalų apskritai, kai vyko istoriškai pažangi kova dėl… Skaityti toliau »
Istorinė apysaka, vaizduojanti, kaip Lietuvos kunigaikštis Kęstutis pabėga iš kryžiuočių nelaisvės, kaip jį išgelbsti jaunas tarnas Alpas, vaikystėje pagrobtas iš Lietuvos, kiek vargų ir pavojų patiria kunigaikštis su Alpu, kol grįžta į tėviškę.
1351-ieji. Lietuvoje vyksta įnirtingos kovos su Kryžiuočių ordinu. Ordinui vadovauja talentingasis magistras Vinrichas fon Kniprodė, kurio vedami kryžiuočiai kasmet surengia kelis žygius į Lietuvą. Lietuviai irgi neatsilieka: vos progai pasitaikius siaubia ordino žemes. Sėkmė dar nepasirinko nugalėtojo. Vieno žygio metu kryžiuočiai sugriauna Skomantų pilį ir pagrobia bajoro Skomanto sūnų Alpą. Berniukas auga Marienburge, ordino sostinėje,… Skaityti toliau »
Garsiausio suomių rašytojo Mikos Waltario (1908–1979) pirmasis romanas „Karina, Mauno duktė“, parašytas 1942-aisiais, pasakoja apie nepaprastą nepaprastos moters gyvenimą. Dabar, kai pasaulyje vis daugiau moterų kopia į aukštus politinius postus, ši knyga įgyja netikėto aktualumo. Karina — istorinis asmuo. Karina — „mergaitė iš liaudies“, gimusi 1550 metais, patyrė ir neturtą, ir dvaro puošnumą, ir karūnos… Skaityti toliau »
Istorinėje apysakoje atkriama ikikrikščioniškosios Lietuvos pagoniškojo tikėjimo kasdienybė, pasakojama apie Vytauto laikų papročius ir realijas.
Ar galima palyginti pasaulio civilizacijas, kodėl vienos kultūros vadinamos atsilikusiomis, o kitos moderniomis, kokia Vakaru civilizacijos vieta istorijos raidoje, kiek lemia atsitiktinumas, kad vienos kultūros išsiveržia ir greit juda pirmyn, o kitos lyg trypčioja vietoje, ką reiškia progresas kultūros raidoje, kaip reikėtų suprasti šios sąvokos reliatyvumą? Šie ir panašūs pamatiniai antropologijos klausimai yra svarstomi C.… Skaityti toliau »
Tai pirmoji visuotinė istorija susiejanti Graikijos istoriją su kitų (daugiausiai Rytų) kraštų istorija nuo seniausių laikų iki autoriaus gyvenamojo laikotarpio. Herodoto kūrinyje aprašytos visos tuo metu žinomos tautos, pateiktas margas papročių ir tradicijų žemėlapis. Kaip humanistas ir didelės tolerancijos žmogus, Herodotas istoriją suvokė kaip procesą, kuriame įvairių kraštų istorijos įvykiai susieti priežastingumo ryšiais. Jis laikomas… Skaityti toliau »
„Aukštai šaltos žvaigždės“ — istorinių romanų „Ieškok Maskvos sfinkso“ ir „Erelio sparnų dvelksmas“ tęsinys, užbaigiantis autoriaus sumanytą trilogiją. Kartu su autoriumi Alfonsu Eidintu einame Lietuvos istorijos keliu kartais skaudžiai klupdami, ne visada pasiekdami žmogaus prigimties gelmę, bet tikrai išgyvendami istorinio bendrumo jausmą. — Turbūt neįmanoma ramiai rašyti istorinį romaną ir ne iškelti sau metafizinio klausimo:… Skaityti toliau »
„Erelio sparnų dvelksmas“ — istorinio romano „Ieškok Maskvos sfinkso“ tęsinys, apimantis laikotarpį nuo 1940 m. birželio vidurio iki 1942 m. kovo pabaigos. „Maskvos sfinkse“ atskleidęs Lietuvos nepriklausomybės praradimo 1940 m. peripetijas, antrajame savo istoriniame romane Alfonsas Eidintas siekia parodyti Lietuvos patriotų (nacionalistų) iliuzijų, siejamų su Vokietija ir prasidėsiančiu SSRS ir Vokietijos karu, žlugimą. 1941 m.… Skaityti toliau »
Tai — vyriškas romanas. Daugiausia dėmesio skiriama faktiniam tikslumui, dauguma veikėjų – realūs asmenys, aprašomi įvykiai literatūriškai atkurti iš pirminių dokumentų. Skaitytojams, besidomintiems istorija, romanas pasiūlys galimus atsakymus į dominančius valstybingumo klausimus, istorijos pradžiamoksliams knyga taps įdomiu vadovu, o gal net paskatins asmeninėms studijoms.Tai — istorinis romanas. Aprašomas lietuvių tautai ypač svarbus 1939—1940 m. laikotarpis.… Skaityti toliau »
Šiuose „Mokinio skaitiniuose” spausdinamas anglų humanisto T. Moro romanas „Utopija”. Tomo Moro „Utopija” pagrįstai yra laikoma vienu reikšmingiausių humanizmo epochos veikalų.
Yuri Slezkine (Jurijus Sliozkinas) (g. 1956) – Kalifornijos universiteto (Berklyje) istorijos profesorius. Maskvos universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas, dirbo vertėju Mozambike ir Portugalijoje. Nuo 1983 m. gyvena JAV. Tarp jo išleistų knygų – studija apie šiaurės Rusijos tautas, apie Sibiro mitą rusų kultūroje. Ši knyga (vadinama „interpretacinės istorijos šedevru“) prasideda drąsiu pareiškimu: modernioji… Skaityti toliau »
Henrikas Heimas ir Henris Pikeris buvo vieni iš artimiausių Adolfo Hitlerio aplinkos žmonių. 1941-1942 metais Vokietijos vyriausiosios vadovybės būstinėje jie stenografavo fiurerio užstalės kalbas. Pirmą kartą jos buvo išleistos Vokietijoje 1951 metais ir sukėlė sensaciją. Memuaruose publikuojamos Hitlerio mintys pačiais įvairiausiais klausimais: nuo padėties frontuose iki meno bei moters grožio paslapčių suvokimo. Šie užstalės svarstymai… Skaityti toliau »
Britų rašytojo Robert Harris, lietuvių skaitytojams pažįstamo iš romanų „Pompėja“ (2004) ir „Faterlandas“ (2005), naujausias kūrinys — biografinis romanas „Imperium“ (lot. — valdžia) — pasakoja apie Marko Tulijaus Cicerono (106 m. pr. Kr-43 m. pr. Kr.), įžymaus senovės Romos valstybės veikėjo, filosofo ir rašytojo, neprilygstamo oratoriaus, teisininko gyvenimą nuo jo politinės veiklos pradžios iki aukščiausio… Skaityti toliau »
Jūsų rankose — nekantriai visų lauktas antrasis Kristinos Sabaliauskaitės romanas. Tai — penkių laidų sulaukusio bestselerio Silva rerum tęsinys. Silva rerum II — tai pasakojimas apie 1707-1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis,… Skaityti toliau »
Silva Rerum — lotyniškai „daiktų miškas“ — taip vadinta XVI-XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama savaraštė Lietuvos bajorų „šeimos knyga“. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai ima plunksną į ranką? Istoriniai herojai, detalės, įvykiai, paremti archyviniais šaltiniais — laiškais, memuarais, testamentais, raštais — romane susipina į magišką, įtraukiantį, trilerio tempo… Skaityti toliau »
Tai pirmoji dalis iš numatomos serijos apie Antrąjį pasaulinį karą Europoje. Veiksmas prasideda 1919 m. Paryžiuje, kur Pirmąjį pasaulinį karą laimėję Sąjungininkai sprendžia, kokia turi būti Naujoji Europa ir kaip užtikrinti „taiką visiems laikams”. Kaip atsitiko, kad vos po dvidešimties metų pasaulyje įsiliepsnojo toks karinis konfliktas, kokio niekas iki tol nebuvo regėjęs ir galbūt daugiau… Skaityti toliau »