Henrikas Heimas ir Henris Pikeris buvo vieni iš artimiausių Adolfo Hitlerio aplinkos žmonių. 1941-1942 metais Vokietijos vyriausiosios vadovybės būstinėje jie stenografavo fiurerio užstalės kalbas. Pirmą kartą jos buvo išleistos Vokietijoje 1951 metais ir sukėlė sensaciją. Memuaruose publikuojamos Hitlerio mintys pačiais įvairiausiais klausimais: nuo padėties frontuose iki meno bei moters grožio paslapčių suvokimo. Šie užstalės svarstymai… Skaityti toliau »
Britų rašytojo Robert Harris, lietuvių skaitytojams pažįstamo iš romanų „Pompėja“ (2004) ir „Faterlandas“ (2005), naujausias kūrinys — biografinis romanas „Imperium“ (lot. — valdžia) — pasakoja apie Marko Tulijaus Cicerono (106 m. pr. Kr-43 m. pr. Kr.), įžymaus senovės Romos valstybės veikėjo, filosofo ir rašytojo, neprilygstamo oratoriaus, teisininko gyvenimą nuo jo politinės veiklos pradžios iki aukščiausio… Skaityti toliau »
Jūsų rankose — nekantriai visų lauktas antrasis Kristinos Sabaliauskaitės romanas. Tai — penkių laidų sulaukusio bestselerio Silva rerum tęsinys. Silva rerum II — tai pasakojimas apie 1707-1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis,… Skaityti toliau »
Silva Rerum — lotyniškai „daiktų miškas“ — taip vadinta XVI-XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama savaraštė Lietuvos bajorų „šeimos knyga“. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai ima plunksną į ranką? Istoriniai herojai, detalės, įvykiai, paremti archyviniais šaltiniais — laiškais, memuarais, testamentais, raštais — romane susipina į magišką, įtraukiantį, trilerio tempo… Skaityti toliau »
Tai pirmoji dalis iš numatomos serijos apie Antrąjį pasaulinį karą Europoje. Veiksmas prasideda 1919 m. Paryžiuje, kur Pirmąjį pasaulinį karą laimėję Sąjungininkai sprendžia, kokia turi būti Naujoji Europa ir kaip užtikrinti „taiką visiems laikams”. Kaip atsitiko, kad vos po dvidešimties metų pasaulyje įsiliepsnojo toks karinis konfliktas, kokio niekas iki tol nebuvo regėjęs ir galbūt daugiau… Skaityti toliau »
Šis neabejotinai iškilus, bet šiandien daugelio primirštas antisovietinės ir antinacinės rezistencijos ideologas, politikas ir visuomenės veikėjas visu savo gyvenimu demonstravo nenorą būti dėmesio centre. Jis nesitapatino su jokiomis ideologijomis ar politinėmis srovėmis, sunkiausiais mūsų valstybei laikais tyliai, bet nuosekliai gynė požiūrį, kuriam, regis, nebuvo pribrendę nei autokratai, nei liberalai, nei daugelis artimiausių jo pažiūroms katalikiškos… Skaityti toliau »
Šis neabejotinai iškilus, bet šiandien daugelio primirštas antisovietinės ir antinacinės rezistencijos ideologas, politikas ir visuomenės veikėjas visu savo gyvenimu demonstravo nenorą būti dėmesio centre. Jis nesitapatino su jokiomis ideologijomis ar politinėmis srovėmis, sunkiausiais mūsų valstybei laikais tyliai, bet nuosekliai gynė požiūrį, kuriam, regis, nebuvo pribrendę nei autokratai, nei liberalai, nei daugelis artimiausių jo pažiūroms katalikiškos… Skaityti toliau »
Jo redaguotos „Lietuvos istorijos“ pirmasis leidimas 1936 m. išėjo 17 500 egzempliorių tiražu. Tai buvo rekordinis Lietuvoje leistos knygos tiražas – tiek buvo spausdinama tik maldaknygių. Leidinys išliko svarbiu veikalu keletui dešimčių metų į priekį studijuojantiems Lietuvos istoriją. Išeivijoje „Lietuvos istorija“ išleista pakartotinai tris kartus. Lietuvoje per visą sovietinės okupacijos laikotarpį ši knyga buvo žinoma… Skaityti toliau »
LLKS PARTIZANO maldos ir apmąstymai Papildytas PRR leidinys
Antrasis pasaulinis karas Lietuvai prasidėjo 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, kai fašistinė Vokietija pasirašė sutartį su Sovietų Sąjunga. 1945 metų gegužės 8-ąją pasaulis šventė Vokietijos kapituliaciją, bet mums karas nesibaigė, nes kaip tik tuomet Lietuvoje prasidėjo nacionalinis karas. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, didžioji lietuvių tautos dalis pati nusprendė priešintis okupacijai ir siekti atstatyti… Skaityti toliau »
Kn. taip pat: Politinių kalinių žudynės Lietuvoje 1941 m. birželio 22-26 d. / Arvydas Anušauskas, p. 5-111940-1941 m. sovietinio teroro, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui aukomis tapo apie 31 tūkst, žmonių, iš jų beveik 20 tūkst. (12 560 lietuvių, 2202 žydai, 2003 lenkai ir t.t.) išvežta į GULAG’o lagerius ir tremtį. Tremtyje ir lageriuose mirė… Skaityti toliau »
Tai antroji knyga apie partizaninį judėjimą Šiaulių krašte 1944—1953 m. Ji pasakoja apie Prisikėlimo apygardos kūrimąsi, joje veikusias rinktines, leistą bei platintą spaudą, paskutinius apygardos gyvavimo metus. Prisikėlimo apygarda veikė ne tik Šiaulių krašte, bet ir Kėdainių apylinkėse bei Kauno krašto šiaurinėje dalyje. Ji buvo reikšminga vyriausiosios vadovybės veiklai, svarbi partizanų ryšių sistemos dalis, taip… Skaityti toliau »
Pietų Žemaitijoje (tuo metu – Raseinių, Tauragės ir dalinai aplinkinėse apskrityse) žuvusių Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) karių ir Kęstučio apygardos partizanų sąrašas sudarytas remiantis buvusių rezistencijos kovų dalyvių liudijimais. Kai kuriu žinių gauta iš spausdintų šaltinių ir iš archyvų. Daug partizanų, žmonių vadinamų „miškiniais”, „žaliukais”, „miško broliais”, pavardžių nėra žinoma, nes savo aukų saugumiečiai (bent… Skaityti toliau »
Ne kiekvienas gali būti rašytoju, bet liudininku gali būti kiekvienas, kuris matė, girdėjo, pergyveno tai, ką nori paliudyti. Tos minties vedama, ėmiausi rašyti atsiminimus iš savo pragyventų ilgų metų sovietinėje vergijoje. Patekus į laisvąjį pasaulį , jaučiu ir pareigą kalbėti už pavergtą lietuvių tautos dalį, taip pat ir už kitus, kenčiančius sovietinę priespaudą. Tebūnie šios… Skaityti toliau »
Serija: „Švietimas Lietuvos ateičiai #1“. Pokario partizanų kovos – vienas tragiškiausių ir herojiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Lietuva ne tik neteko nepriklausomybės, bet ir pakliuvo į itin atšiaurios totalistinės diktatūros reples. 1944-1953 metais keli šimtai tūkstančių žmonių buvo suimti ar ištremti iš Lietuvos, keliasdešimt tūkstančių žuvo kovodami, visuomenei prievarta buvo brukama neapykanta grindžiama svetima ideologija, niekinamos… Skaityti toliau »
Išeivijos filosofo ir istoriko K. K. Girniaus studijoje prisiliečiama prie dar vieno falsifikuoto ir siekto nugramzdinti užmarštin mūsų istorijos klodo. Rašydamas šią knygą, autorius naudojosi prieinamais partizanų archyvais ir tarybiniais skelbtais šaltiniais. Kritiškai juos analizuodamas, jis sukūrė išsamų pokario pasipriešinimo okupacijai vaizdą.
Tauro apygardos kapelionas, štabo narys kunigas Justinas Lelešius-Grafas (1917—1947) nuosekliai pasakoja apie apygardos štabo ir atskirų jo padalinių veiklą, fiksuoja žūtis, apmąsto gyvenimo ir kovos prasmę. Dienoraštis prasideda nuo 1946 m. balandžio 19 d. ir baigiasi 1947 m. rugpjūčio mėn. Tai reikšmingas istorijos šaltinis bei įdomus rezistencinės literatūrinės minties paminklas, atskleidžiantis laisvės kovotojo mąstyseną, paties… Skaityti toliau »
Šioje knygoje spausdinami atrinkti Juozo Lukšos— Daumanto (gimusio 1921.VIII.10 ir žuvusio 1951.IX.4) laiškai Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei. Laiškų adresatės, redaktoriaus ir leidėjų bendru sutarimu buvo atsisakyta kai kurių perdėm asmeniško pobūdžio laiškų, taipogi dalis jų nežymiai sutrumpinta. Trumpinimo vietos pažymėtos atitinkamais kupiūrų ženklais. Šiek tiek taisyta sintaksė, skyryba, bet, nenorint iškraipyti Juozo Lukšos epistolinio stiliaus, palikta daugelis… Skaityti toliau »
Ne kiekviena priespaudą patyrusi tauta gali pasigirti tokia gausia pogrindžio spauda, kokia buvo leidžiama okupacijų metais Lietuvoje. Nors ir vėlai prabudusi lietuvių tautinė savimonė, be žodinės kūrybos – folkloro, turėjo dar vieną patikimą ir veiksmingą raiškos būdą – laisvąją pogrindžio spaudą. Galbūt kaip tik carinio spaudos draudimo sunkmetis lėmė tai, kad ir žiauriausioms XX amžiaus… Skaityti toliau »
Šiandien mes, numetę absurdiškų ideologinių teorijų ir užkeikimų kiautą, galbūt pirmą kartą pamėginsime paprasta ir suprantama kalba paaiškinti, kas įvyko Rusijoje 1917 metų spalį.Ir tuomet kur kas geriau suprasime tai, kas įvyko po trijų ketvirčių amžiaus 1991-jų rugpjūtį. Bolševikai išnyko taip pat netikėtai, kaip ir atsirado, ištirpo tose pasaulinėse struktūrose, kurios kadaise atsviedė juos į… Skaityti toliau »