Henriko VIII epocha atgyja prestižine Man Booker premija apdovanotame istoriniame romane „Vilko dvaras“ Hilary Mantel talentingai atkuria Henriko VIII epochą – praeitis atrodo tokia pat gyva, kaip ir dabartis. Romanas leidžia pajusti prieš daugelį šimtmečių gyventą gyvenimą, kai sėkmė žmogui suteikdavo nepaprastą galią, o menkiausia klaida lėmė mirtį. Istorinis romanas nukelia į Henriko VIII valdomą… Skaityti toliau »
Kaip galėjo klostytis mūsų tautos artimiausia ateitis, jei Lietuva būtų pasipriešinusi sovietinei okupacijai 1940 metais? Šį klausimą kėlė ir tebekelia politikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Jis tarsi savaime kyla ir daugeliui kitų mūsų šalies piliečių. Kaip sektinas pavyzdys pirmiausia prisimenamas nepaprastas suomių tautos ryžtas ginant savo valstybę 1939–1940 m. Žiemos kare. Tačiau kur kas mažiau žinomas… Skaityti toliau »
Leonas Leisonas (1929–2013), Oskaro Šindlerio išgelbėtas žydas, pasakoja, ką būdamas paauglys patyrė Antrojo pasaulinio karo metais. Pasirodžius filmui „Šindlerio sąrašas“, susidomėjimas žydų likimu paskatino Leoną papasakoti savo istoriją. Šis išsamus ir sukrečiantis pasakojimas skirtas tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems.
Literatūrinių premijų laureatės istorikės Catherine Merridale knyga – tarsi jaudinanti kelionė iš viduramžių miškų į spindintį XVIII a. dvarą ir toliau – per Lenino revoliuciją – į slaptą prezidento, turinčio juodąjį karatė diržą, pasaulį. Nėra išlikusių jokių dokumentų apie Kremliaus atsiradimą. Kronikose 1147 m. ir dar kartą 1156 m. užsimenama valdovo rezidenciją buvus Maskvoje, bet… Skaityti toliau »
„Rašydamas romaną „Turmsas nemirtingasis“ įsigyvenau į to meto žmonių pasaulėžiūrą ir, žinoma, pirmiausia į kerėjimo ir mistikos reiškinius“, – sakė garsus suomių rašytojas („Sinuhės egiptiečio“ autorius) Mika Waltari. Ši knyga – puikiausias 520–450 m. pr. Kr. Viduržemio jūros kraštų metraštis, vadinamas mistiškiausiu M. Waltari kūriniu. „Turmsas nemirtingasis“ – romanas apie vienos paslaptingiausių senovės civilizacijų –… Skaityti toliau »
Morisas Driuonas romane „Vyrų teisė” iš serijos „Prakeiktieji karaliai” vaizduoja XIV a. Prancūziją, tolesnį Kapetingų dinastijos, kurią ant laužo mirdamas prakeikė Tamplierių ordino didysis magistras, likimą: Liudviko X tragediją, kovą dėl sosto jam mirus ir nepalikus sūnaus — sosto įpėdinio. Šis romanas, kaip ir trys ankstesnieji Moriso Driuono romanai, — „Geležinis karalius”, „Pasmaugtoji karalienė “,… Skaityti toliau »
Tai trečioji romanų serijos „Prakeiktieji karaliai” knyga. Šiame romane M. Druon toliau vaizduoja XVI a. Prancūziją, tolesnį Kapetingų dinastijos, kurią ant laužo mirdamas prakeikė didysis Tamplierių ordino magistras, likimą. Po Pilypo Gražiojo mirties sostą paveldėjo vyriausiasis jo sūnus Liudvikas X, nenuovoka, neišmanėlis. Prancūzija grimzta į chaosą. Liudvikas X miršta tevaldęs 18 mėnesių, kaip spėjama, nunuodytas,… Skaityti toliau »
„Pasmaugtoji karalienė“ – antrasis ciklo „Prakeiktieji karaliai“ romanas, jame vaizduojama Prancūzija po Geležinio karaliaus mirties. Į negailestingą kovą dėl valdžios pasirengę stoti dvi stovyklos – baronai su Pilypo Gražiojo broliu Karoliu de Valua priešakyje ir velionio karaliaus koadjutoriaus Anglerano Marinji vadovaujama grupuotė. Kas nugalės? Abiejuose romanuose gausu meilės, rūmų intrigų siužetų.
Lietuvos valstybės pradžią įprasta sieti su Mindaugu. Bet ar tokia vizija nėra pernelyg su-paprastinta schema? Ar faktai patvirtina, kad Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos valstybės valdovas? Kaip paaiškinti tai, kad sisteminga Lietuvos karinė ekspansija, kuri sėkmingai tęsė-si Mindaugo laikais, prasidėjo prieš dvi kartas iki jo? Kodėl jau iki Mindaugo kariuomenė buvo renkama visoje Lietuvoje? Kaip paaiškinti… Skaityti toliau »
Knygoje pasakojama apie Julijos Benediktos Kiverytės, 1947 metų lapkričio 24 dieną ištremtos į Sibirą, asmeninius išgyvenimus, artimųjų netektis ir tolesnį šeimos likimą. Šie atsiminimai – tarsi įprasminimas išgyvenimų visų tremtyje atsidūrusių vaikų ir jaunuolių, kurių vaikystė ir jaunystė prabėgo varge ir skurde, kuriems dažnai trūko suaugusiųjų dėmesio, šilumos ir meilės, tačiau nepalūžo, išsaugojo viltį ir… Skaityti toliau »
Lenkų literatūros klasikas B. Prusas (1847-1912) romane, remdamasis gausia egiptologine medžiaga, įtaigiai piešia senovės Egipto (XI a. pr. Kr.) žmonių gyvenimo būdą, jų tarpusavio santykius, tūkstantmečiais susiklosčiusias tradicijas, kuria tikrovišką jaunojo faraono Ramzio XIII paveikslą, atskleisdamas Egipto valstybės suklestėjimo ir sunykimo priežastis.
Lenkų rašytojos H. Auderskos istoriniame romane „Karalienė Bona” (arba „Slibinas herbe”) pateikiama plati dvieju, paskutiniu Jogailaičįų valdymo panorama. Pagrindinė veikėja karalienė Bena daugeliui mūsų skaitytojų gali pasirodyti netikėta — tai ne tik rusti valdovė, bet ir sudėtingo charakterio, labai išsilavinusi, kupina idėjų žavi moteris. Nemaža įtakos jos tragiškam likimui turėjo sūnaus Žygimanto Augusto ir Barboros… Skaityti toliau »
Vargu ar rastųsi kas nors, kas nebūtų girdėjęs bent kelių iš šių karalių vardų. Galbūt jau žinote, kad jie buvo bepročiai. Tik ar numanote, kas iš tikrųjų jiems nutiko? Kodėl vieni išgarsėjo kaip nieko nepaisantys, pamišę tironai, kitas kaip meilės auka, trečias kaip pakvaišęs dėl meno, kodėl vieni buvo žiaurūs ir žudymas jiems teikdavo malonumą,… Skaityti toliau »
„Daktaras Živaga“ — saga apie politinių neramumų išdraskytą Rusiją ir apie viską ištveriančią ir nugalinčią meilę. Šis kūrinys, apibendrinantis visą B. Pasternako kūrybą ir jo kartos patirtį, laikomas viena svarbiausių XX a. pasaulinės literatūros knygų, kuri padarė įtaką ne vienai menininkų kartai.
1990 kovo 11-oji Lietuvos valstybingumo raidoje
Jo talentas – mirtis. Jis nesikovė priekinėse fronto linijose, po jo kojomis nesprogo minos, veido nedegino ugnis, o aukos niekada nematė jo veido. K. Kailo karas buvo tylus, slaptas, kruopščiai suplanuotas ir reikalaujantis atidumo detalėms. Taikliausias snaiperis Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje, savo sąraše turintis 150 sėkmingų patvirtintų nužudymų (ankstesnis rekordas – 109), paaukojo asmeninę karjerą… Skaityti toliau »
Autorius, remdamasis archeologinių tyrinėjimų duomenimis, o drauge ir rašytiniais šaltiniais, įdomiai ir vaizdžiai pateikia jau seniai išnykusių genčių, gyvenusių dabartinėje Rumunijos teritorijoje, istoriją.
Knygoje vaizduojami XIV a. istoriniai įvykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vytauto pastangos po Kęstučio mirties atgauti teises valdyti kraštą, jo konfliktai su kunigaikščiu Skirgaila, Jogaila, tapusiu Lenkijos karaliumi, su lenkų didikais siekiant sustiprinti Lietuvos valstybingumą sudėtingu begalinių kovų su Kryžiuočių ordinu laikotarpiu.
Kupiname nuotykių romane vaizduojama nelengva ir reikalaujanti daug jėgų bei narsos dviejų jaunuolių — Hadžinos ir Anri — meilė. Veiksmas vyksta 1829 metais kovojančioje už savo nepriklausomybę Graikijoje, kai Archipelago salyno jūrose labai išplinta piratai, kurie ne tik plėšia prekybos laivus, bet ir prekiauja vergais — graikais belaisviais. Abu jaunuoliai ir grumiasi su blogiu, kurį… Skaityti toliau »
Panorome išleisti knygą, kurioje susilietų žodis ir spalvos, sukurdamos vieno ar kito senamiesčio portretą. Buvo du keliai: pedantiškai išdėstyti patikrintus duomenis arba, remiantis daugiausia tiesioginiais savo įspūdžiais, atskleisti nepakartojamą senųjų miestų dvasią, jų išlikusį vaizdą, o žinomus faktus paminėti tiktai kaip neišvengiamą paspirtį, kad skaičiai ir architektūros detalės neužgožtų praeities romantiškos pasakos. Mums visai nerūpėjo… Skaityti toliau »