Viena beprotiška savaitė – kai draugai tampa priešais, kai mirtis tyko net tarp senovinių foliantų, kai niekuo negali pasitikėti ir tikrai nežinai, ko ieškai, bet tikiesi atrasti… Kai atsiveria ne tik šimtmečiais saugotos paslaptys, bet ir durys naujiems jausmams… Prasidėjusi XVI amžiuje nuo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iš Jeruzalės pargabentos paslaptingos knygos istorija persikelia į… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #48“. Nacių lyderį Adolfą Hitlerį supo daugybė savo srities profesionalų. Vienas jų – ištikimas jo vairuotojas Erichas Kempka, ilgus metus dirbęs diktatoriaus vairuotoju. Knyga „Aš sudeginau Adolfą Hitlerį” – autentiški jo atsiminimai, atskleidžiantys ir Hitlerio asmenybės bruožus, ir savaip atspindintys visą Antrojo pasaulinio karo eigą. Erichas Kempka asmeninio Hitlerio vairuotojo pareigas… Skaityti toliau »
Amerikietės Deirdre Bair knyga „Jung“ nėra analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Gustavo Jungo teorijų ekspozicija. Ši detali biografija atskleidžia asmenybę ir išplečia kontekstą. Knygoje „Jung“ yra daug pavardžių – Jungo kolegų, profesijos bendrakeleivių ir pakeleivių, nelabai supratusių (arba visiškai nesupratusių) Jungo svarbiausių įsitikinimų. Pagrindinė knygos tema, kurioje daugiau dėmesio skiriama teorijai, dedikuota rasės klausimams, šitaip atsiliepiant… Skaityti toliau »
Zigfrido Gronau knyga KLYKSMAS VAIDUOKLIŲ MIESTE yra ne tik dešimtmečio vaiko – vilko vaiko – kartu su šeima patirtų kančių ir siaubingų žudynių, bado ir Černiachovskio ginkluotų gaujų žvėriško siautimo Karaliaučiuje kronika, ne tik paauglio ir suaugusiojo gyvenimas Antrojo pasaulinio karo ir grėsmingai nykių sovietinių metų niokojamoje Lietuvoje, bet ir visą žmonijos esatį liečiantis įspėjimas… Skaityti toliau »
Aprašymas Apie sunkius Lietuvos pokario laikus, regis, nebeįmanoma pasakyti kažką nauja. Nebent pažvelgti į juos kitokiu kampu, pabandyti sukurti iš tų pačių septynių natų iki šiol negirdėtą melodiją… Naujas Petro Liuberto ir Zurabo Džavachišvilio istorinis romanas „Pro miglą” – bandymas pažiūrėti į tą tragišką metą ne tiek Lietuvos partizanų, kiek jų priešų, NKVD karininkų… Skaityti toliau »
Masonais visais laikais buvo įtakingi žmonės, didžiulį dėmesį skyrę mokslo pažangai. Daugumą jų sudarė rašytojai, muzikai, astronautai, politikai. Ištisus šimtmečius šie Slaptosios Draugijos nariai tyrinėjo simbolių poveikį žmogiškajam protui, nesvarbu, ar jis vedė į ryškų progresą, ar į visišką destrukciją. Daugiau nei 600 metų masonų simbolika buvo įkandama tik keletui, tačiau ši knyga atvers paslėptą… Skaityti toliau »
Pirmas išsamus moters partizanų kare portretas.Žmogiškoji karo po karo pusė.Ištisos pokario kartos paveikslas. Šiame istoriniame tyrime istorikas dr. Marius Ėmužis pasakoja net ir ginkluoto pasipriešinimo fone neįtikėtinai skambančią – tragišką, bet įkvepiančią – partizanės Monikos Alūzaitės gyvenimo istoriją. Monika išeina į mišką dar mokydamasi paskutinėje klasėje. Susekta bunkeryje ir nenorėdama pasiduoti gyva nukreipia ginklą į… Skaityti toliau »
Serija: „Brolija #7“. – Kartoju: tai ne gildijos įstatymas. Tai paprotys, arba susitarimas. – Tai nerašytas įstatymas! Tornas palinko prie stalo, pasirėmė mediniu kabliu rankos gale. – Jei jis nerašytas, tai ir ne įstatymas! – ramiai pasakė. Kiek galėtum padaryti dėl artimo žmogaus? Narsieji „Garnio“ įgulos nariai turbūt vienbalsiai atsakytų – viską. Dėl vienas kito… Skaityti toliau »
Sukrečiantis žinomo suomių žurnalisto Veikko Erkkilä pasakojimas apie sovietų partizanų būrių naikinamuosius žygius Suomijos pasienio kaimuose. Tęstinio karo metu tuos būrius organizavo Karelijos–Suomijos SSR NKVD. Gerai ginkluoti enkavėdistai Suomijos pasienyje nuo Pielineno iki Petsamo nužudė apie 170 civilių, kelios dešimtys kaimų gyventojų dingo, 54 buvo sužeisti. Likusių gyvų istorijos jaudina ir pribloškia. Dėl politinių priežasčių… Skaityti toliau »
Šiurpą keliantys memuarai apie tikrą gyvenimą Šiaurės Korėjoje – „Upė tamsoje: sukrečianti vieno pabėgimo iš Šiaurės Korėjos istorija“ – tai pasakojimas apie režimą, iš kurio kartais juokiamės, nes mūsų protas negali suvokti, kad tai gali būti realybė. Tai pasakojimas apie valstybę ir režimą, kuris niekda nesikeičia, tai pasakojimas apie žmogiškąjį orumą. Masadžis Išikava (Masaji Ishikawa)… Skaityti toliau »
Knygoje pateiktos penkiasdešimties iš Kauno geto išgelbėtų vaikų istorijos, kuriose atsispindi katastrofa, įvykusi Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. Bulvių maišuose, skalbinių krepšiuose ar kitais neįtikėtinais būdais už geto ribų išneštus mažuosius, rizikuodamos visos savo šeimos gyvybe, priglausdavo ir augindavo lietuvių, lenkų, rusų šeimos. Knygoje atsiskleidžia persekiotų, tėvų netekusių vaikų jausmai, prieštaringi išgyvenimai, lydėję juos ir… Skaityti toliau »
Knygoje vaizdžiai aprašomi to meto įvykiai Vilniaus mieste, pasakojami gyvenimo epizodai susiję su skauto Prano Žižmaro veikla. Deja, šiandien ši knyga yra tapusi bibliografinė retenybė. Reikia tikėtis, kad leidimas bus pakartotas, kad su Prano Žižmaro gyvenimu ir jo skautiška veikla lenkų okupuotame Vilniaus krašte galėtų susipažinti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Knygoje aprašytas ir sovietinės okupacijos… Skaityti toliau »
Gerai žinoma žurnalistė Rugilė Audenienė išleido debiutinį, tikrais moters šeimos istorijos faktais paremtą, romaną „Vojaĝo“. Knyga pasakoja apie tarpukario inteligento Juozo Gaiduko ir jo dukters gyvenimą. „Vojaĝo“ – esperanto kalbos žodis. Šia kalba jis reiškia „kelionė“ ir naujajame romane keliautojų netrūks. Knyga prasideda pasakojimu apie jauną, laimingą porą, kuri susilaukia dukters. Netrukus po vaiko gimimo,… Skaityti toliau »
1987 m. pasirodžiusi profesoriaus Stanislawo Cynarskio (1923–1996) monografija, skirta karaliui Žygimantui Augustui (1520–1572), buvo įvertinta kaip novatoriškas darbas, grįstas naujai atrastais šaltiniais, ir susilaukė keleto leidimų, nes yra parašyta bet kuriam skaitytojui suprantama kalba. Istorinės biografijos žanras ne tik grąžina prie praeities įvykių – jis grąžina ir prie praeities patirčių bei vertybių, kurios buvo svarbios… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #44“. Po Antrojo pasaulinio karo Japonijai ėmus stotis ant kojų, japonai karą pradėjo vertinti objektyviai ir reikalauti nepagražintos įvykių versijos. Antrąjį pasaulinį karą ant eskadrinio minininko, mažiausio karinio laivo, kapitono tiltelio išgyvenusio kapitono Tameichi Haros autentiški prisiminimai, sugulę į knygą „Japonijos karinio jūrų laivyno kapitonas”, vos pasirodę ano amžiaus septintąjį dešimtmetį… Skaityti toliau »
Serija: „Skomantas #13“. Žemaičių rikis Grauslys pateko rusinų kniaziaus nelaisvėn – tokią žinią jo nuotakai Jundai į Ventės pilį atnešė sužeistas karys. Rusinų kniazius reikalavo atsiųsti žemaičių jotį, kuri turėsianti vykdyti jo paliepimus. Tik tada Grauslys bus paleistas. Ši sąlyga nežadėjo nieko gera, bet Junda nepaliko mylimojo ir leidosi kelionėn į tolimą miestuką, vadinamą Maksva.… Skaityti toliau »
„Atgal į Vilnių!“ – nuotykių kupina kelionė laiku po miestą. Nori sužinoti, kaip augo ir griuvo pilių bokštai, kas vaikščiojo senosiomis gatvėmis, kas šiurpaus atsitiko karų metu? Su knygos herojais – Aiste ir Simu – nusileisk į Vilniaus požemius, ženk į kunigaikščių menes, slėpkis nuo okupantų, kovok už laisvę ir atskleisk daugybę kitų šio miesto… Skaityti toliau »
Serija: „The War That Saved My Life #2“. Amerikiečių vaikų ir paauglių rašytojos Kimberly Brubaker Bradley knyga „Karas, kurį galiausiai laimėjau“ – tai populiarios ir apdovanojimų pelniusios knygos „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ tęsinys. Ada yra klasikinė herojė – tokia, kaip ir knygų „Mažosios moterys“ ar „Anė iš Žaliastogių“ herojės. Ada yra kovotoja. Kai šleiva Ados… Skaityti toliau »
Serija: „The War That Saved My Life #1“. Ar galite įsivaizduoti mergaitę, nemačiusią žolės? Ada, būdama dešimties, pirmą kartą išvysta žalią pievą. Negana to, ji nemoka skaityti ir sunkiai vaikšto. Bet Ada anaiptol ne kvaila. Ji stipri ir drąsi, be to, jaučiasi atsakinga už savo jaunesnį broliuką Džeimį. O netrukus ji jodinės poniu ir net… Skaityti toliau »
Mokyklose pasakojama Sovietų Sąjungos subyrėjimo istorija paprasta – įvyko perestroika, ją pagimdė demokratiniai judėjimai, Sovietų Sąjungos valstybių nepriklausomybės siekį palaikė Vakarai. Tačiau pripažintas istorikas Serhiijus Plokhyjus knygoje „Paskutinė imperija“ pasakoja kitap – ar išties Jungtinės Valstijos ir Georgas H. W. Bushas buvo SSRS subyrėjimo šalininkai? Kai per 1991 m. Kalėdas Michailas Gorbačiovas atsistatydino iš pirmo… Skaityti toliau »