Tarybų Sąjungos maršalas G. Žukovas atsiminimų knygoje pasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę, dalyvavimą pilietiniame kare, tarnybą įvairiuose vadovaujančiuose Raudonosios Armijos postuose.
Antrajame atsiminimų knygos tome pasakojama apie lemiamą Didžiojo Tėvynės karo laikotarpį, apie mūšius prie Maskvos ir Staliningrado, apie Berlyno šturmą ir hitlerinės Vokietijos besąlyginę kapituliaciją. Taip pat rašoma apie tarptautinę Potsdamo konferenciją.
Marija Rolnikaitė dažnai vadinama lietuvių Ana Frank. Būdama 14 metų, ji kartu su šeima atsidūrė Vilniaus gete. Po to laukė dvi koncentracijos stovyklos. Tai, kas prasidėjo kaip paprastas paauglės pomėgis – įprotis rašyti dienoraštį, – virto svarbiu dokumentu, kuriame užfiksuota viskas, kas atsitiko Lietuvos žydams nuo 1941 iki 1945 metų. Mergina įsiminė viską, ką matė… Skaityti toliau »
1939-1940 m. žiemą Sovietų Sąjungai užpuolus mažą, taikiąSuomiją, šios šalies vyrai lyg Skandinavijos granito uola stojo į žūtbūtinę kovą prieš keliasdešimt kartų gausesnį priešą. Apie tą kovą, meilę, karišką draugystę ir pasakojama šioje knygoje.
1941 metų birželio 22 dieną nacistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, Lietuvoje iš karto pradėjo veikti 1940 metų rudenį įkurtos ir glaudžiais susijusios su Vokietijos žvalgybos tarnybomis pogrindinės nacionalistinės organizacijos – Lietuvos aktyvistų fronto – ginkluotos formuotės. Lietuvos istoriografijoje šie įvykiai įvardijami kaip Birželio sukilimas. Tą patį 1941-ųjų birželį, prieš savaitę iki nacistų įsiveržimo, tarybinė valdžia… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #47“. „Pianistas: nepaprasta vieno žmogaus išgyvenimo Varšuvoje 1939–1945 metais istorija“ – skaudus ir asmeniškas kompozitoriaus Władysław Szpilman liudijimas apie Holokaustą. Išgyvenęs Antrąjį pasaulinį karą Władysław Szpilman pasinėrė į gilią depresiją ir negalėjo nustoti savęs kaltinti už tai, kad jis išgyveno, kai tuo tarpu visi artimieji žuvo. Knyga „Pianistas“ – prisiminimų knyga,… Skaityti toliau »
Serija: „Laisvalaikio skaitiniai #6“. Ivano Jefremovo kūrinys nušviečia vieną aštrių antikinio pasaulio laikotarpių – Aleksandro Makedoniečio karų epochą. Autorius daug dėmesio skiria graikų filosofų humanistų, kurių pažiūros į pasaulį turėjo įtakos žmogiškosios moralės formavimuisi, mokymams ir įkvepiančiam meno vaidmeniui žmogaus gyvenime. Svarbiausioji romano herojė Taidė Atėnietė, Aleksandro Makedoniečio žygių dalyvė, – tikra istorinė asmenybė.
Serija: „Laisvalaikio skaitiniai #4“. Reikšmingi XX a. šeštojo dešimtmečio archeologiniai atradimai Kinijos Junano provincijoje patvirtino čia buvus istorijos kronikose minimą Diano karalystę, kur vyko svarbiausių Tibeto ir Birmos tautų kultūrinis ir etninis formavimasis. Autorius, remdamasis šio rajono archeologiniais, etnografiniais duomenimis, rašytiniais šaltiniais bei epiniais pasakojimais, beletristine forma atkuria antrojoje I tūkstantmečio pr. m. e. pusėje… Skaityti toliau »
Romane vaizduojamas senovės Romos gyvenimas. Imperija draskoma vidaus kovų, bet tai netrukdo ruoštis naujų žemių grobimui. Įvykių verpete vergo Eskos ir žydų mergaitės Marijos likimai. Bet jų meilė išlaiko visus bandymus.
Kaip tikras grobuonis jis jautė, kad ateina jo laikas. Pirmojo pasaulinio karo griuvėsiuose, kupinuose kančios ir skausmo, jis užuodė galimybę užvaldyti pervargusių, nepriteklių išsekintų, politinio elito pažadais nusivylusių žmonių sąmones. Kalbėjo tai, ką žmonės norėjo girdėti. Kalbėjo taip, kaip žmonės norėjo, kad su jais būtų kalbama. Jis atmetė tiesą ir padorumą, melavo ir apgaudinėjo, nes… Skaityti toliau »
Aleksandro Diuma romanas „Džono Deviso nuotykiai“. Tai patraukli, intriguojanti jaunuolio, žengiančio pirmus gyvenimo žingsnius, istorija. Romano herojus Džonas Devisas nuo vaikystės be galo mylintis jūrą ir keliones, savo tėvo, į atsargą išėjusio viceadmirolo, išauklėtas riteriško kilnumo dvasia, anksti pradeda savarankišką gyvenimą ir iškart akis į akį susiduria su žiauriais XIX a. pradžios Anglijos karinio jūrų… Skaityti toliau »
Romano veiksmas sukasi apie 1799 metus, kai Neapolyje, išvijus, anot rašytojo, „apsivogusį karalių Ferdinandą ir ištvirkėlę karalienę Karoliną“, buvo įkurta vadinamoji Partenopėjos respublika. Autorius, remdamasis istoriniais dokumentais, išsamiai pasakoja apie permainingas ladzaronių, respublikonų, rojalistų kovas dėl Neapolio, įpindamas tragišką Luizos San Feličės (realaus asmens) meilės istoriją. Ema Liona – ledi Hamilton – kaip romano herojė… Skaityti toliau »
Romano veiksmas sukasi apie 1799 metus, kai Neapolyje, išvijus, anot rašytojo, „apsivogusį karalių Ferdinandą ir ištvirkėlę karalienę Karoliną“, buvo įkurta vadinamoji Partenopėjos respublika. Autorius, remdamasis istoriniais dokumentais, išsamiai pasakoja apie permainingas ladzaronių, respublikonų, rojalistų kovas dėl Neapolio, įpindamas tragišką Luizos San Feličės (realaus asmens) meilės istoriją. Ema Liona – ledi Hamilton – kaip romano herojė… Skaityti toliau »
Šiame romane pasakojami įvykiai, vykę Rusijoje 1824-1826 m. Skaitytojai susitiks su to meto didikais, carais, garsiais dekabristais Trubeckojumi, Muravjovu ir kt. Pagrindinė romano siužetinė linija– prancūzaitės Luizos Diupiuji ir grafo Aleksejaus Anenkovo, iki gyvos galvos ištremto į Sibirą, tragiška meilės istorija.
Romane „Moterų karas“ pasakojama apie 1650 m. Frondą, t. y. prancūzų aristokratų pasipriešinimą karaliaus valdžiai. Tai viena iš įdomiausių A. Dumas knygų, kurioje autorius vaizduoja ryškų tos epochos gyvenimą, kupiną aistrų, intrigų, karo žiaurumų.
Romane aprašomi įvykiai XIV a. Anglijoje ir Prancūzijoje prieš Šimtametį karą ir karo pradžioje. Tačiau Eduardo III ir Pilypo VI dvarų politinių intrigų sūkuriuose, mūšiuose bei žudynėse žmogaus siela išlaiko amžinąsias vertybes: garbę, meile, atgailą ir sugebėjimą atleisti.
„Geidulių valdovė“ – pirmoji A. Diuma dilogijos dalis (antroji – „Dvi karalienės“) apie Savojos kunigaikštiškųjų namų užkulisius ir įvykius Europoje XVII a. pabaigoje. Gražiosios panelės de Liuin, ištekintos už grafo de Veriu ir vėliau tapusios Savojos kunigaikščio meiluže, pramintos Geidulių valdove, memuarų forma pateikiami jos nuotykiai Turino dvare, įvairios politinės intrigos ir nuodų aferos. Patraukliai… Skaityti toliau »
A. Diumą daugiau pažįstame kaip istorinių nuotykinių romanų autorių. Romanuose „Katrina Blium“ ir „Polina“ pasakojamos meilės istorijos, kurių aistringi herojai, kovodami dėl savo išrinktųjų, patiria daugybę nuotykių.
XIV a. Europą siaubęs maras – viena didžiausių viduramžių pasaulio tragedijų. Iš Azijos atkeliavusi „juodąja mirtimi” praminta liga, kai kuriuose kraštuose nuvariusi į kapus iki dviejų trečdalių gyventojų, neatpažįstamai pakeitė Senąjį žemyną. Didysis maras vertintas kaip dangiškoji bausmė už nuodėmes, nuo kurios nėra išsigelbėjimo. Aristokratus ir prasčiokus, turtingus ir vargšus be atrankos šienaujanti epidemija pagimdė… Skaityti toliau »
Kas iš tikrųjų yra postmodernizmas? Šis iliustruotas gidas puikiai išaiškina siutinančiai mįslingą sąvoką, kuri jau daugiau nei tris dešimtmečius naudojama pasaulio kultūros būklei apibūdinti. Kas sieja Meriliną Monro, „Disnėjaus pasaulį“, „Šėtoniškąsias eiles“ ir kibernetinę erdvę?Atsakymas: postmodernizmas. Įvadas į POSTMODERNIZMĄ grąžina idėją į pačias jo ištakas. Knyga supažindina mus su nemažai keisčiausių ir įstabiausių pastarųjų šimto… Skaityti toliau »