Serija: „Atviros Lietuvos knyga #12“. Ši knyga yra ne tiek mokslo veikalas, kiek paskaitų kurso sąvadas. Nuo pat 1960-ųjų, kai Kalifornijos universiteto programose atsirado lyginamosios mitologijos kursas, dėsčiau šį dalyką jau ištisai studentų kartai, o mane patį šeštojo dešimtmečio klajonių metais su juo supažindino Geor- ges’as Dumėzilis Paryžiuje ir Stigas Wikanderis Upsaloje. Suvokdamas, koks nestabilus… Skaityti toliau »
Šia bibliografija siekiama kuo išsamiau apžvelgti Atviros Lietuvos fondo leidybinę veiklą nuo pirmo išleisto leidinio 1991 m. iki paskutinio paremto 2011-aisiais, pateikti kuo išsamesnę susistemintą informaciją. Rodyklę sudaro penkios dalys. Pirmojoje dalyje yra pateikiamos serijos „Atviros Lietuvos knyga“ (ALK) knygos, antrojoje – ALF Teisės programos remti leidiniai. Trečioji dalis yra skiriama projekto „Švietimas Lietuvos ateičiai“… Skaityti toliau »
JEAN BAUDRILLARD (g. 1929) — vienas iškiliausių šiuolaikinių prancūzų filosofų, suformavęs pagrindinius postmodernios epochos mąstymo bruožus. Savo klasikiniu tapusiame veikale Simuliakrai ir simuliacija jis nagrinėja tikrovės ir vaizduotės santykį pasite
C. R. Rogersas kalba apie tai, kaip tapti asmeniu — apie atsisakymą vaidmenų, apgaulingų fasadų, kitų primetamų ar sau pačiam keliamų nepagrįstų reikalavimų, apie tai, kaip tapti savo nepakartojamo gyvenimo autoriumi, tuo savimi, „kuo asmuo iš tikrųjų yra“. Ši psichologijos klasikos knyga skiriama studijuojantiems ir visiems, besidomintiems humanistine psichologija ir psichoterapija.
Johan Huizinga (1872-1945) — Nyderlandų kultūros istorikas, Vakarų Europos viduramžių ir Renesanso kultūrų tyrinėtojas. Knyga „Viduramžių ruduo“ (1919), atskleidusi naują požiūrį į viduramžius, išgarsino Huizingą visame pasaulyje. Čia mėginama į keturioliktąjį ir penkioliktąjį šimtmetį pažvelgti ne kaip į Renesanso pradmenis, o kaip į viduramžių pabaigą, kaip į medį, apkibusį pernokusiais, visiškai susiformavusiais ir subrendusiais vaisiais.… Skaityti toliau »
Miestietiškas gyvenimas, Džimai,-bet ne toks, kokį jį pažįstame William J. Mitchell, Masačiusetso technologijos instituto Architektūros ir planavimo mokyklos dekanas, yra garsus ateities visuomenės tyrinėtojas. Daugelio mokslinių studijų ir futurologinių įžvalgų autorius teigia, kad gyvenimą XXI amžiuje grįsime ne daiktų sankaupomis, geografine centralizacija ar vis augančiu ribotų išteklių vartojimu, bet informacijos srautas, elektroniniu jungumu bei protinga… Skaityti toliau »
„Nėra nė vieno Platono veikalo ir nebus nė vieno, o dėl skiriamų man raštų, tai yra ne kas kita, kaip veikalai Sokrato, kuris pasidarė jaunas ir nemirtingas.Platonas. II laiškas„Sokrato apologija“ ir „Kritonas“ — geriausias įvadas į Platono dialogų pasaulį. Raiškus ir tikslus Antano Smetonos vertimas dvelkia originalo jėga.ATVIROS LIETUVOS KNYGAŠi knyga priklauso Atviros Lietuvos fondo… Skaityti toliau »
Bibliogr.: p. 89-91 Svarbiausių Durkheimo veikalų bibliografija:
„Būtis ir nebūtis, gėris ir blogis, aš ir pasaulis — tai, kas kadaise sudarė filosofinės refleksijos branduolį, — atrodo nuslopinti ir nugrūsti į tokius pat tamsius akademijos užkampius kaip Dievas teologijos fakultetuose arba seksas Viktorijos laikais; šiais dalykais domimasi nebent istoriniu požiūriu. Tačiau tai, kas sudaro pamatinę kultūros dalį, išlieka net slopinama. Šie dalykai gyvuoja… Skaityti toliau »
Ši knyga vainikuoja ankstyvąją Augustino kūrybą. Joje iškyla visos didžiosios Augustino temos – Dievas, siela, tiesa, meilė. Tai pirmas žingsnis „Išpažinimų” link.
Ar galima palyginti pasaulio civilizacijas, kodėl vienos kultūros vadinamos atsilikusiomis, o kitos moderniomis, kokia Vakaru civilizacijos vieta istorijos raidoje, kiek lemia atsitiktinumas, kad vienos kultūros išsiveržia ir greit juda pirmyn, o kitos lyg trypčioja vietoje, ką reiškia progresas kultūros raidoje, kaip reikėtų suprasti šios sąvokos reliatyvumą? Šie ir panašūs pamatiniai antropologijos klausimai yra svarstomi C.… Skaityti toliau »
Istoriškai socialiniai mokslai buvo suskirstyti į gana standartines disciplinas. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo (arba antrojoje XX a. pusėje ) vyko daugybė pokyčių, todėl iškilo abejonių, dėl ankstesnės jų organizacinės struktūros ir atsirado nemažaiminčių, kaip juos racionaliai pertvarkyti.
Ši knyga teikia trumpą įvadą į filosofiją tiems, kurie apie ją dar nieko nežino. Kadangi su filosofija paprastai susiduriame tik koledžuose, darau prielaidą, jog skaitytojas yra koledžo amžiaus arba vyresnis. Tačiau tai nėra esminis dalykas, ir būčiau labai patenkintas, jeigu ši knyga sudomintų ir tuos vidurinės mokyklos moksleivius, kuriuos traukia abstrakčios idėjos ir teorinė argumentacija.… Skaityti toliau »
Michel Foucault, inauguracinė paskaita Collège de France, perskaityta 1970 metų gruodžio 2 dieną.